nuplaukti reikšmė
Kas yra nuplaukti? 1 nuplaũkti, -ia, nùplaukė intr. 1. SD214, N, K, J plaukte nusigauti: Nusirengęs ir paslėpęs drabužius krūmuose, nuplaukė plaukte į salelę rš. Kartais nuplaukia jūron per mylią nuo krašto Blv. | refl.: Aš nusiplauksiu į jūres, į maružes RD34. ║ nuslinkti vandens paviršiumi pasroviui: Nùplaukė lytis NdŽ. Kiek triobų nùplaukė, kiek yr medžių nuplaũkę pavasarį PnmŽ. | prk.: Diduomenė lengvai nuplaukė su reformacijos srove rš. 2. nuvažiuoti (apie laivą): Laivas jau buvo toli nuplaukęs rš. 3. M.Valanč laivu nukeliauti, nuvažiuoti: Nùplaukė į vidurį jūros NdŽ. 4. nutekėti: Daug vandens nùplaukė NdŽ. | prk.: Šneka nuplaukė kita vaga rš. 5. prk. palengva, sklandžiai nuskristi: Ir nuplaukė gulbė oru, baltais sparnais švytuodama J.Balč. ║ nueiti, nutolti oru: Daina nuplaukė laukais P.Cvir. Ir kai paskutiniai sprogimo atgarsiai nuplaukė kažkur toli už pelkės, pirmasis atsikvošėjo Kontrimas rš. | Lengvas ramumas nuplaukė jo širdimi J.Avyž. 6. prk. gausiu būriu nueiti, nutraukti: Nuplaukia vieškeliais vežimų voros rš. Minia nesitardama nuplaukė žemyn prie jūros rš. 7. prk. nubristi, nuklampoti: Nemanyk, par tokius purvynus sunku ir ten nuplaũkti Pkp. Kol nuplauksiu [per pusnynus], bus ir naktis, gal rytoj ir parvažiuosiu Žem. 8. prk. praeiti, prabėgti, praslinkti (apie laiką): Nùplaukė senas gyvenimas, i nė[ra] ko jį beatmint Btg. Nùplaukė tiek metų NdŽ. Metai kūdikystės nuplaukė rš. \ plaukti; antplaukti; apiplaukti; atplaukti; daplaukti; įplaukti; išplaukti; nuplaukti; paplaukti; parplaukti; perplaukti; praplaukti; priplaukti; razplaukti; suplaukti; užplaukti