gulbė reikšmė

Kas yra gulbė? gul̃bė sf. (2) J, gulbė̃ (4) K 1. zool. didelis vandens paukštis ilgu kaklu (Cygnus): Tam ežere gul̃bė šen ir ten plūduriavo Sch171. Gul̃bės atlėkdamos atneša sniegą, o gervės ir žąsys šilumą J. Gul̃bės tūtuoja skrisdamos Š. Baltos gulbelės, garsiai tūtuodamos, ieško vietos kur nusileisti Žem. Taip, tai buvo graži pasaka apie tris gulbes P.Cvir. Didingos galvos plieno pastatų lyg baltos gulbės debesėliuos nardo sp. Lėkė gulbių du pulkeliu, neš vainikėlį ant sparnelių JV118. Atlėkė gulbių pulkas, sudrumstė vandenėlį BsO133. Vainikytis plaukė, gulbikės šaukė, tai man gražu klausyt RD160. Da aš turiu močiutę, baltąją gulbužę JV897. Kelk, dukrele, balta gulbẽle JV365. Martuže gulbuže, kame tavo kraitis? JD425. Mergele jaunoji, gulbele baltoji! TŽI175. Jūs žąselės, jūs baltos gulbelės! TŽI211. ^ Balta kaip gulbė Br. Jos sena motinėlė balta kaip gulbelė JD890. 2. astr. Enc toks žvaigždynas. 3. EncV1326 dailidžių darbo įrankis, kaltuvas. 4. BŽ209 prietaisas basliams varyti į žemę. 5. VŽ1906,19 šautuvo buožė. ◊ gul̃bės píeno trū́ksta visko pertekęs: Ot gyvenimas – kap ant šieno, tiktai trūksta gulbės pieno Gs.

gulbė sinonimai

gulbė junginiai

• Gulbė (astronomija), Gulbė giesmininkė, Gulbė nebylė, Juodoji gulbė, Mažoji gulbė