pasaka reikšmė

Kas yra pasaka? pãsaka sf. (1) K, pasakà (3b) 1. SD8, R, Grv, Pb pasakojamasis fantastinis kūrinys apie nebūtus dalykus: Ilgus šimtmečius pasakos plito iš lūpų į lūpas, ėjo iš kartos į kartą vien gyvu žodžiu LTsIII5. Pats ryškiausias pasakos bruožas yra fantastika, poetinė išmonė LTsIII9. Dvylikos brolių pasaka visiems, matyti, patiko J.Jabl. Tas [senis] mokąs pasakų̃ daugybes Užv. Anas moka daug visokių pãsakų Švnč. Yr tokių [senių] geroms galvoms, moka tų pasakų̃ Jdr. Man pasakos buvo įdomu, kai aš žąsiukes ganiau Klvr. Ilga pãsaka – i klausyties apkyrės Slnt. Ilgas pasakas mažiemus seka pirkioj vakarais S.Nėr. Aš ne pasakų žmogus – nemoku jų Lnkv. Ažsimiršo, kiek mokėjau pãsakų Imb. Vaikinė pãsaka Rš. Bus tokių pasakučių su levais LTII506(Bs). Kitų teisybės ir pasakomis eina J.Jabl. Kas šią gadynę eina pasakoms, tai kitąkart buvus teisybė Sln. Jo bagotystė pãsakom baigia eiti Rm. Senoms eita pãsakoms Šts. Girafa galėtų pasakomis eiti – taip ji yra keista, taip skirias nuo visų poranagių Blv. ^ Alkano pãsakomis nepapenėsi BŽ15. Sakau sakau pasaką, vilkas krimto ašaką, atsispyręs tošies, an Kaziuko nosies (sakoma vaikams, kai prašo pasekti pasaką) Ml. Rodžias, jis iš pãsakų tik sudėtas (moka labai daug pasakų) Smn. ║ prk. kas nepaprastai gražu, nuostabu: O vasarėle, pasaka mano, kokia graži tu! S.Nėr. O vakaras ... juk tai pasaka, ne vakaras! rš. ║ NdŽ pasakėčia: Turėtas kalbesio ir rašto pasakas sudėjo daugel savo grekams Ezopas, rymionims – Fedras Žlv. 2. J pasakojimas, istorija: Pričkaus pãsaka apie lietuvišką svodbą K.Donel. Rods, visus macniai pamokino pãsaka tavo K.Donel. Čia ne kito pãsaka, bet pati tikrai žinau Skr. Ma[n] iš tos pãsakos labiáu[sia] juokai Plv. Pasaka apie jį toliaus išsiplatino CII356. Indievomis pãsakomis linksmina juos DP166. Trumpa pasaka to, kas dėjos su izraelitais Ch5Moz1(įžanga). Pasaka apei šventųjų gyvenimą I. Tokios pasakos ejo, o ar tiesa, nežinau – galvą mažą beturiu Šts. Nue[jo] šitokia pãsaka (kalba, gandas). Pãsakomis eina, bet ar teisybė, ar neteisybė, nežinau Skr. Kasžin, kur tas buvo, tiktai ein pasakom, ir gana BsMtI191. Aš pasakoms esu girdėjusi, bet nežinau, ar buvo laumės Šts. Trūkdamys ginklų, ruobę kalnus, kuriūse girdėję pasakomis ginklus esant nuo Mindovės laikų dar užslėptus S.Dauk. Nėksai nežino nė pasakomis, koks juos (upių duburiuose gulinčius ąžuolus) tenai ermyderis ir kuomet pakasė S.Dauk. Jau svietui pradėjus rašyti, nė pasakomis nieksai jų nebminavojo S.Dauk. ^ Graži būtų pasaka, jei nemeluotum LTR(Lnkv). ║ padavimas: Apie Vištyčio ežerą eina tokia pãsaka NdŽ. 3. ppr. pl. išgalvoti, nebūti dalykai, prasimanymai: Pasakas renčia, pasakoja kokius daiktus nesvarbius, netiesą suv. Tai viskas pramanyta, tai vis tikt tokios pãsakos, tai vis tik pramonės KI415. Senų bobų pãsakos LMD. Žmonių pasakas nesuvoksi: negimusį pakrikštija, nemirusį palaido[ja] Plt. Tik žmonių pãsakos, kad velniai naktim pasirodo Jnš. Buvo ta pãsaka, ka gandins (vaidensis) Grz. Tų velnių nėkas nėra matęs, pãsaka tiktai Brs. Kam tu čia man pãsakas sakai?! Pn. Stulpų nevežė da, pãsakos, aš da nieko negirdėjau Slm. Jų žodžiai jiems pasaka rodėsi, ir joms nevierijo brš. 4. tam tikras pasakymas, posakis: Sena pasaka: kol vyriškas puokų svarą par ledą pavelka, tol ans vis mislija žaninties Plt. Jau tokia senų pãsaka: pakara dangų, upara peklą [padaro] Skr. Kaip to[je] pãsako[je]: kuo vilkas gimė, tuo i dvės Plt. Jis, nots to pãsakos, patrobiais, pabobiais, o pačios nežiūria Nmk. Senovės žmonių tokia pãsaka, kad po metais javai užauga Pc. Jie turėtų išgėdyti būti pakalba, pasaka ir prakeikimu RBJer24,9. 5. sakymas: Tu į anų pãsaką neveizėk Kal. Jo tik tokia pãsaka (tik taip sako), o nei darys tep, nei ką Alk. Mes be tavo pasakos sušnypštinėjom (sužinojome) Rz. Nu jų (gydytojų) pãsakos, birželio pabaigo[je] galės nuimti gipsą Grd. Senkaus pasaka (instr.), žmonys daug sveikatos turi ir nebskunda Plt. ║ nusakymas, nupasakojimas: Ana mane mokė [kaip kepti], bet ant pãsakos nėko [negali išmokti] Plt. Ponia davė vaistų ant pasakos, ligonio nemačius Šl. 6. pasikalbėjimas, kalba, plepėjimas: Kai pradės ėst i baliavot, tų pãsakų jau nebus Jrb. Su tėvu pãsakas turi Lp. Ne tiek ten jie mušės, kiek žmonėm pãsakos Trgn. Jis tik su pãsakoms (plepus), o darbo tai jis nedirbo, toks prie tinginio buvo Jrb. 7. pamokomo turinio mintis, kalba: Nepaniekink ... pãsakos vyresniųjų ir išmintingesniųjų, ... nes nuog jų išmoksi išminties ir proto DP66. Pats tos su jumis pasakos klausysiu SGII21. ◊ núobodinio (nuobodžių̃) pãsaka 1. vis iš naujo kartojama, nepabaigiama, nuobodulį kelianti pasaka: Darbo čia buvo – porą kartų šakėmis suduoti, o taisinėjo Paurukas ir taisinėjo, lyg nuobodinio pasaką traukė J.Balt. 2. tai, kas nuobodu: Šitas darbas – tai nuobodžių̃ pãsaka Mrj. pãsaka be gãlo labai ilgas pasakojimas, nepabaigiama šneka: Visa išpasakot – pãsaka be gãlo būtų Dv.

pasaka sinonimai

pasaka junginiai

  • bobučių pasaka
  • Vilniaus pasaka
Ką reiškia žodis pasakalija? Visi terminai iš raidės P.