pakalba reikšmė

Kas yra pakalba? pakalbà sf. (3b) 1. Grš, Gršl kalbėjimas, pašnekesys, kalba: Pakalbõj tinkamas, darbe ne Ig. Čia mūsų pãkalbos eina Grv. Tokia pakalba buvo tarp mūsų Pkr. Ant pakalbos (pakalbėti) geras Pš. Vis vientara būtų daugiau pakalbų̃ sekmadienį Dv. Pakalboms išėjo J. O mano vyreli, visa pakalbėlė, visa pašnekėlė! O su kuom aš pasišnekėsiu?! JD1186. 2. CII106, K paskala, apkalbėjimas, kalbos: Čia ne pakalba, ale tiesa J. Kad sakyt žmogu be pakalbõs – čia jo liežiuvis padarė, i gan Sdb. Bijaus ..., kad nebūtų barnių, pavydėjimų ..., pakalbų RB2PvK12,20. Ir uždės jai priežastis pakalbos ir ižšlovys and jos piktą vardą Ch5Moz22,14. ( Nepaminėta ne pakalba B. Viso svieto pakalboj būti [i](būti visų apkalbamam)