išmonė reikšmė
Kas yra išmonė? ìšmonė sf. (1) BŽ531, NdŽ 1. supratimas, išmanymas; protas; gudrybė; išmintis: Brolis dėl savęs turi gerą ìšmonę, t. y. išmano, kaip apsiversti J. Ne ant nuomonės eik, ale dirbk su ìšmone J. Ìšmonę didelę turi – ir nutuokia, ir išmano, kaip sveikatą užlaikyt BM63. Anas turi gerą ìšmonę: kad sugalvos ką, tai kai netgi mokslinčius Sv. Jos (žmogbeždžionės) neturi išmonės, negali mąstyti rš. Kas, kad yra vyrai: nėr išmonės, nėr gudrumo Pl. Tas žmogus nekokios ìšmonės (mažai išmano, nusituokia) Grž. Tiek buvo ìšmonės, kad lapę už uodegos griebė Kp. Tik jis norėjo sparčių darbelių ir mano išmonėlės JV361. Kiekvienas dirba pagal savo išmones rš. Piliečiai buvo papratę gudrauti, rengtis pavasario polaidžio sutiktų – daryti visa, ko tik žmogaus išmonė išmokė ir prityrimas berodė Vaižg. Išmonės gal ir nestigtų mums, bet dažniausiai nepaslenkame padaryti, ką laikome reikalinga ir naudinga rš. Pagal savo išmones aną išguldo SE104. Čia tikros išmonės nėra A.Baran. 2. sumanymas; negalįs turėti pasisekimo sumanymas: Buvau patenkintas savo išmone ir laukiau sekmadienio rš. Ir ta gudri išmonė jau nemačija A1885,118. 3. sąmonė: Jis turi sveiką išmonę Šk. Turim rūpintis, kolei da turim sveiką išmonę rš. 4. užgaida, prasimanymas: Aš nesutenku [pinigų] visokioms vaikų išmonėms Gršl. Dėl ponų išmonių žmogus turėtų mirti rš. Tai mano pati ... lovelėj guli, ìšmonę turi JD495. 5. juokavimas, pokštai: Visokias ìšmones krėsti BŽ170. Linksmino ją savo plepalais ir nesibaigiančiom išmonėm sp. 6. išradimas; kūryba: Dabar visokių ìšmonių yra J. Visokių išmonių pasauly esama ir pamatyti už tūkstančių mylių galima rš. Išradimas yra realiai pagrįsta vertinga išmonė FT. Ilgainiuo žmonys įniko garbinti įvairius savo išmonės dievaičius M.Valanč. | prk.: Vis aukščiau į pietinį akiratį pakildama, saulė griovė žiemos išmones sp. ║ įmantrumas: Jo be išmonių (paprastas) pasakojimas rš. 7. prabanga, ištaiga: Reikia švarumu nuo vokiečio neatsilikti ir išmone pralenkti rš. 8. apgaulės priemonė: Į savo prekes deda visokių išmonių, kaip tai: į miltus ir vilnas pila smilčių rš. 9. scom. kvailys, kvailė: Ìšmone, argi ji eis – tik melavo tau! Rdm.