krėsti reikšmė
Kas yra krėsti? krė̃sti, krẽčia (krẽta), krė̃tė 1. tr. SD373, KBII161, K, Plt, Šn, Km, Ndz purtyti; purtant nuberti, numesti: Vėjas eglių skujas krẽčia NdŽ. Krė̃sk obalius nuo obels J. Žieminius [obuolius] baisiai krečia Skr. Gaidys kap krėtė lazdelę (lazdyną) ir iškirto kekele vištelei akelę (ps.) Rod. Krėsi alyvos medį Ch5Moz24,20. Ir šiaip ir teip aguonėles krėtė JD360. Jie nuėjo in sodą ir krečia obuolius BsPIV86. Kad tie obuoliai ne tiktai tenai puola, kur juos krečia Sut1. Vėjas pūtė, lapus krėtė LB121. Nepūsk, vėjuli, ąžuoluosan, nekrėsk lapelių rugeliuosan Tvr. Nuo šakelių, nuo žaliųjų baltą sniegą krėtė rš. Antaniukas atsisveikino su savo Laima ir, skrosdamas ryto ūkanas, krėsdamas sidabrines rasas, parskrido raitas namo A.Vien. Ejom per medžią, medelį lauždamu, ejom per pievas, raselę krėsdamù Lz. Šaltą rasą krė̃tė, žalią veją mynė JR15. | Šuva virtuvėj krẽčia [krapštydamasis] blusas Šn. ^ Mylėk kap dūšią, krėsk kap grūšią (sakoma apie pačią) LTR(Al). 2. tr. Ut, Lz, Pnd purtyti rugių pėdus darant kūlius: Kūlius krẽčia – šiaudus kūliam krẽčia, kūlius sutaiso J(Kp). Šiandien kūlius krė̃sma Vkš. Šiaudai kaip builiai – nė krėst nereiks kūlių Rgv. Eisma po pusryčių krė̃st kūlio Dbk. Šiaudus krėsiù ir lovon klosiu Dv. Šįmet geri rugiai, reiks kūlių krėsti Žl. Šiemet rugiai prasti buvo, tai nėra iš ko kūlys krẽčia Užp. Vakar ilginius krėtėm, o šiandien mašinavojam Brs. Krė̃skit mažais krėtimais, kad neliktų ilginiuose žolių Plt. 3. tr. daužyti javų pėdą, kad grūdai išbyrėtų, blokšti: Tėvelis vežk rugius, o mes juos krėsime Vad. 4. tr. BŽ250, DŽ, Rod, Kp, Km, Gž, Pc, Lž drebinti, purtyti (šalčiui, drebuliui): Vėjas taip pergėrė visą, net drebulys ėmė krėsti J.Jabl. Drugys krẽčia J. Drugys jį kreta N. Nors gerai apsiklojo kailiniais, bet ilgai buvo šalta, krėtė jį ir laužė kaulus V.Krėv. Drugys krečia Lauryną nuo drėgnumo ir šalčio, bet eiti kitur nėra kur ir nesinori J.Bil. Pradėjo šaltis krėst OG98. Mane vis šaltis krečia A.Vien. Kad tik šiurpulys krečia, ir nekoks miegas Rz. Visa sopa ir šaltin krečia Alv. Prieš sunkią ligą visada žmogų suima šalčiuosna krėst Nč. Tik iškišau nosį oran, tai ir ėmė šalčiuosna krėst Arm. Šiurpulys krėtė, net dantys kalenosi Jnšk. Drebėjau kaip drugio krečiamà Gs. ║ kamuoti, varginti (dusuliui): Mañ' dusulys krẽčia labai Gdr. | prk.: Paaštrėjo bendroji kapitalizmo krizė, kuri ją krėtė dar prieš karą sp. 5. intr., tr. kratyti, mėtyti: Važiuojant per grumstus labai krẽčia Kt. Bėris turėjo gerą risčią: nė kiek nekrėsdavo, kad ir smarkiausiai bėgdavo rš. Po tai valandai užmigo, norints vežimas labai krėtė rš. | Ridikus, ropes krė̃sti (jų griežinius sudėjus į indą, pridengus pakratyti, kad griežiniai pasidarytų sultingesni) Kv. ^ Medžian kuolu kirsì, ir tai rankas krẽčia (o ką jau sakyti apie žmogų) (prž.) Klt. 6. tr. N, K barstyti, berti: Žalia rūtelė … vėjo pučiama, lietaus lyjama, migloto rytelio rasos krečiama (d.) Ndz. 7. tr., intr. dėti, drėbti ką tirštą: Krė̃sk ir man košės J. Šeimininkė krėtė varškės į marškas [sūriui slėgti] rš. Jam krėsk ir krėsk (duok ėsti), o tai tuoj nasrą rodo (žviegia) Skr. Krė̃s krė̃s varškės. Kam kam? – Vaikam (griežlė šaukia) Gs. Jis putros krẽčia iš kubilo Brž. Vienas su bestuvu molį krečia, kitas tuoj pamina Grž. Kiaulėm ėsti krẽčia Brž. Kaip tik ana duoną prilietė, ėmė tešla bėgt, ėmė bėgt, ė boba ją rėčkon krėst, bet nieko nepadarė BsPII195. | Vėjas į veidus krėtė sniego ir vandens gniužulus rš. Krẽčia sniegu Trgn. A, krẽčia lietus Tvr. Et, plepys! Jau tu šneki, tartum šiupinį kreti (netikusiai šneki) B.Sruog. | Ant aslos negalima krė̃st (skreplius drėbti) Vdšk. ^ Išminties ir proto jam krečia rš. 8. tr. DŽ lipdyti, statyti, mūryti (iš molio, purvo): Molio krėstà pirkelė NdŽ. Blezdinga jau lizdą krẽta Plt. Žiūrėk, kap kregždės sau lizdą iš purvo krẽčia Lš. Jis krečia tvartus iš molio Sv. Mūsų padėjo, kai [jų] pirtį krėtė Pl. Kad medžio būt, tai negi krėstum iš molio gurbo Ds. 9. tr. tinkuoti: Ar krečia jau kambarius? An. 10. intr. prk. kristi, pulti: Lėkdamas kad krėčiaũ, sakiau, kad ir jeknos atšoks Al. 11. tr. kapstyti, kratyti (mėšlą): Tėvas laukuose krečia mėšlą Šn. Krėst mėšlas – tai, žinoma, sunku Azr. 12. tr. R, DŽ, Rg, Plng, Kv, Prn mėžti, tręšti: Krėsk nekrėsk tokią žemę, vis tiek javai neaugs rš. Dirvą krė̃sti J. Lauką krečiu MŽ343. Žemė y[ra] kretama: neduosi – i negausi Šts. Šįmet žemė nekrėstà liko Skr. Mėšlais krė̃stas laukas NdŽ. Daug ko galima sėti, bet kad nėra su kuo krėsti Žgč. Mūs išdirbtos žemės, krečiamos žemės Lkš. Klevai puvo, žemę krėsdamys augantims ant savę sūnams S.Dauk. Skruzdynus veža į laukus dirvas krėst PP34. 13. tr. Vaižg teršti: Bausmės reikia, jei atleidimas naują žmogžudystę gimdo ir širdis žmonių nuodais krečia V.Kudir. 14. intr. prk. daug duoti: Tokiam tik krėteĩ kelis mėnesius kalėjimo, tai žinotų Alv. Tūkstančiais galėčiau krėsti pavyzdžių rš. 15. intr., tr. duoti gerą derlių; būti pakuliam: Rugiai daug kreta N. | Vienas klojys pusantrą šepelį kreta N. 16. intr. prk. daug valgyti: Ana tik krẽčia krẽčia, nieko nežiūri. Kur jai ir lenda! Ds. Valgyk duonos, krėsk, duona gera Grg. 17. intr. prk. daug, gerai kalbėti: Prie žmonių ir jis moka krė̃sti Lzd. Žmonės krẽčia kap su kratukais Kt. 18. tr. Šn, Ktk braukti, valyti: Tu, Onute, krėtei stubą, o visi voratinkliai palubėj stovi Mrj. Užmauk ant ilgo koto pušinę, krė̃siu pirkią Trgn. Sykį, paėmus šluotą, krečia iš kampo voratinklus Brt. Netraukia, gal kaminas seniai krėstas Lš. Mačiau jį, kai kaminus krėtė Rm. Mūs mergos visada pačios kaminus krečia Gs. Anei šiam, anei tam, kaip tik krėst kaminam NS811. 19. tr. valyti (parazitus drabužius kaitinant): Bobutė kamine blusas krẽta (pakaitinusi purto) Vkš. Eisiam į pirtį utų krėsti Šts. 20. tr., intr. ieškoti, rinkti: Nuejo motina agurkų krėsti Kb. ║ žuvis iš tinklų ar bučių rinkti, kratyti: Nuejom krėsti bučelių: kad nors akelė (nei vienos neradom) Rod. Jis jau tinklą krẽčia Lš. 21. tr., intr. DŽ daryti kratą, kratyti: Aršusis ir Kernavoje jokių skarbų nerado. O krėtė jisai drūčiai, krėtė išsijuosęs V.Piet. Vokyčiai pas aną krėtė visą dieną – ieškojo lašinių Plt. Policininkas dar nebaigė krė̃sti NdŽ. Vokiečių kareivį kažkas nudėjo! Visą sodžių krečia dabar J.Balt. 22. intr., tr. DŽ prk. mušti, kirsti: Nelauk, kol du turės, o trečias krės Rz. O jeigu krė̃s puodu į galvą, ką jam padarysi? Upt. Krė̃tė du tris diržus, bet macnai Dv. 23. tr. barti; bausti: Krė̃tė už nuganymą rugių Tv. Tu nesakyk, mune antsės (ims) krė̃sti Slnt. | Kad ir suvalgiau lyšnią blynaitį, tai ar tep krėst? Vlk. | Už vagystę krẽta kalėjimu Vvs. 24. tr. atkalbinėti, grėsti: O nu to teboko jau nekrė̃sk vyro Plt. Reiks krėsti vaiką, kad daugiau pri mašinos nė piršto nebekištų Grdm. 25. tr., intr. akėti: Ši dirva dar reiks po kartą krė̃st Mlt. Išejau ryte krė̃sti Dglš. 26. refl. puoštis: Krė̃skis neskrė̃sk, visgi kupros nepaslėpsi Ds. 27. intr. prk. eiti: Smarkiai krėčiáu, tai paršilau, toks bjaurus kelis Vdk. ◊ drugỹs krẽčia labai gaili (duoti): Kai jis ką duoda, tai jį drugỹs krẽčia, dreba dreba kaip kimbra Skr. į kélnes krė́sti labai bijoti: Virpam, drebam, į kélnes krẽtam: bribrinkt meška ir įklupo į grovį Skdv. juokùs (juõką, pókštus, ךpósus) krė̃sti 1. J.Jabl, NdŽ, Šlv, Lp, Km, Vv juokauti: Kam rimtam žmogui juokus krėsti! Pn. Jis labai moka juoką krėst! Lp. Da tu čia kokius juokùs kretì? J. Vai tu vis juokus krėsi BsMtI134. Įsidrąsinę Šleivės gerbėjai ir patys bandė krėsti įvairius pokštus rš. Gana krė̃st špósus! Dbk. Jis ten pasikabino tuos dziegorius an sienų ir krečia šposus su tais savo dziegoriais BsPIII137. 2. lengvabūdiškai elgtis: Juokų krėsti su durnarope negalima rš. Nekrėsk juokų su ugnimi, su vandeniu ir su vaiku LTR. kišenès krė̃sti vogti: Jai būtų lengviau kišenes krėsti! rš. rū̃dą (rū̃dį) krė̃sti žaibuoti be griaustinio (nuo tokio žaibavimo rūdis, amalas užpuoląs): Kažno ar čia žaibuoja, ar rū̃dą krẽčia? Trgn. Rudenį krẽčia rū̃dį ir gadina riešutus Stč. šunýbę krė̃sti daryti kam bloga; negarbingai, nedorai elgtis: Kokia čia gal būt ciekavastė, jeigu pats šunýbes kartu krėtéi Brs. žaliàs aguonàs (ant ko) krė̃sti apkalbėti ką: Kas anas zo bernas, kad an jo žaliàs aguonàs krẽčia Rod. \ krėsti; antkrėsti; apkrėsti; atkrėsti; įkrėsti; iškrėsti; nukrėsti; pakrėsti; parkrėsti; perkrėsti; prasikrėsti; prikrėsti; razkrėsti; parazkrėsti; sukrėsti; užkrėsti
krėsti junginiai
- (iš)krėsti, (su)krėsti, juokus krėsti, krėsti išdaigas