daužyti reikšmė

Kas yra daužyti? daužýti, daũžo, daũžė tr. 1. K skaldyti, trupinti į gabalus: Daužau mūrus SD14. Vėjis langus daũžo J. Še riešutų, daužyk! Ėr. Jug ir šventiejai puodus daũžo Grg. Parėjęs girtas viską tik mėto, daũžo Vlkv. 2. trankyti: Vilnis krantą daužo sp. Daũžo kojas (nuo šalčio) Pc. Ką jie bedaužo šakas, paimk ir nuraškyk grūšias Pg. Rankas tai trina, tai daũžo, kad kiek apšiltų Bt. Juokiasi, rankas daũžo (pavykus parduoti, pirkti) Šts. Visi mylavos, barės, kumstes į stalą daužė Žem. | Galvelė skaudėjo, kosulys daužė Žem. | Tę nulėkę [lėktuvai] ims daužýt (bombarduoti) Gs. ^ Liežuvis kūną daužo NžR. | refl.: Daũžės gyvulėlis (sirgdamas), kol nusibaigė Jnšk. Tie rugeliai šįmet gerai nesidaũžo, nesiblaškia lyg sušvinkę Jnšk. Širdis ėmė taip pašėlusiai daužytis, kad, rodėsi, iš krūtinės iššoks J.Avyž. 3. mušti, pliekti: Užginta vyresniesiems daužyti kareivius V.Kudir. Vaikas be reikalo nėr ko daũžo Sdk. Nedaužýk su pagaliu gyvulio, a proto neturi! Mžš. Arklys nekantriai prunkščia ir uodega daužo pašonius I.Simon. ^ Nors per galvą daužyk, niekaip nepamenu Ut. | refl.: Ot žmonės – pasigeria ir daužos su pagaliais Dgl. Vaikai, ko jūs daũžotės! Gs. 4. Gs, Jrb skirstyti iš pradalgių (šieną): Šiemet labai plonos pradalgės, nereik nė daužyti Krš. Reikėjo pradalgius daužýt, šieną grėbt ir vartyt Lnkv. Jau beveik reikia eit šienas daužýt Al. 5. refl. SD15, Grd, Vl bastytis, klajoti, trankytis: Ans labai mėgsta daužýties pašaliais Skd. Nė dienos nepabūna namie, daũžosi po žmonis kaip apsėstas Jnš. Žiema prieina, vėl daužýkis po mišką Pšl. Aš daužiaus po platųjį pasaulį rš. Neperleiskig man daužytis ant žemės DK160. Šitai iš tiesos didis kryžius bei vargai yra ... kožna diena pro svetimas žmones daužytisi BPII198. ║ refl. valkiotis: Per anksti pradėjo daužýtis su pusberniais Jnš. 6. refl. siausti, išdykauti: Judu nesidaužýkita tei, būkita ramūs Skr. Daužos kap pasiutę Knv. | Vaikai daũžėsi ant ledo (išdykaudami čiaužė) Vlkv. 7. refl. blaškytis: Daužos lyg velnio užsėstas LTR. Kanarėlė daužosi narvely rš. 8. refl. lakstytis, burkštis: Kumelė daũžos, avis burkščias, kiaulė krekias Skp. Šį rudenį avys anksti pradėjo daužýtis Jnš. ◊ kalbomìs (žõdžiais) daužýti apkalbėti: Kaip vėjas pučia, medžių šakas laužo, taipo mudu jaunu svietas kalboms daužo KlpD60. Nustos ir svietelis mumi žodžiais daužęs LTR(Pkn). nùgarą daužýti su kulnimìs greitai bėgti, skubėti: Bėgo, su kulnim̃s nùgarą daũžė Tl. rankàs daužýti stebėtis: Ir rankàs daužáu – nebėr avino Als. \ daužyti; apdaužyti; atidaužyti; įdaužyti; išdaužyti; nudaužyti; padaužyti; parsidaužyti; pradaužyti; pridaužyti; sudaužyti; uždaužyti

daužyti sinonimai

daužyti antonimai

daužyti junginiai

  • (ap)daužyti, smarkiai daužyti, su- daužyti
Ką reiškia žodis daužytinis? Visi terminai iš raidės D.