siausti reikšmė

Kas yra siausti? 1 siaũsti, siaũčia (siaũsti), siaũtė Š, Rtr; L 1. tr. R, Sut, K dengti, gaubti, supti kuo: Vaiką kuo siaũčia, kad šilčiau būtų J.Jabl. Aš siautu (siaučiu) su sermėga, su kelnėmis J. Ulonėli mano, siausk mane po ploščiumi JV919. Su tarnais, baltu rūbu siausdamas, Pilotop siuntė, plakti liepdamas SGI114. | prk.: O neramios jūros bangos siaučia mus putota drobe V.Myk-Put. Siaučia vakaras pasaulį melsvai pilkais sparnais S.Čiurl. ║ gaubti (skarą), vilkti (drabužį): Siaũčia skarą (ant pečių, nuo pečių) J.Jabl. Verkė tėvelis, mandėrelę nešdamas, verkė sūnelis, mandėrelę siausdamas N332. | refl. tr., intr. Š: Su apsiaustu, su kailiniais siaũskis, o su marškiniais vilkis J. Ateina reikalas eiti – nėr kuo siaũsties Grd. Eina vandens atnešti ir tai kailiniais siaũčias Kair. Atsikėlęs siautėsi švarką Žem. | prk.: Saulius jaučia, lyg gamta karalienė siaustųs savo galybės apsiaustu Vaižg. ^ Ponu nesiauskis, vandeniu neremkis M. ║ tr. būti užgaubtam: [Moteriškės] pečius siautė didelis raudonas žičkinis raištis S.Čiurl. 2. tr. driekiantis supti, dengti: Žemės siaučiamojo oro sluoksnis rš. Migla siautė apkasų išvartytą žemę rš. Šalčio rykštės siauta [dangų] – būs šalnos Šts. | prk.: Dar pusbrėkšma siautė žemelę, kada priėjo prie durų LzP. Pogrindžio gyvenimo pavojai siautė jį kaip tamsa keliautoją gūdžią naktį rš. | Nuostabi ramybė siausdavo mus iš visų pusių, ir džiaugsmas užliedavo krūtinę A.Vencl. | refl.: Tai ir vėl siautėsi aplink mane rūkai Vd. ║ būti aplink ką nusidriekusiam, juosti: [Aukšta siena] siaučia šį didžiulį keturkampį miestą A.Vencl. Siaũta girios aplinkuo Šv. Babrungas į rinkį miestą siaũta Ms. Čia pro kaimyną vanduo siaũtė į rinkį Prk. | Siaũta lytus, neikiam nėkur Krš. 3. tr., intr. KBII153, Pln iš visų pusių einant supti, apgulti, kad neištrūktų, nepasitrauktų: Vokyčiai siaũtė už akis, bet mes išbėgom; mat arkliai – gyvi žaibai Plng. Iš dešinio šono mus pradėjo siaũsti lenkai Žvr. 4. tr. aplink tiesti, traukti kuo: Žiūrėk, jie žuvis siaučia tinklu, tuoj gaudys J.Jabl. ║ apsuktinai rišti: Su parsiautu siaučiaũ sruogas, kad nesusipainiotų gijos J. Siaũsk, kol parsiausi par nugarą su ringartu, važiuojant su vienu arkliu J. 5. tr. R, M, Užp valyti grūdus nuo pelų, šiukšlių ir smulkesnių grūdų, kratant, sukant rėtyje ar beriant prieš vėją: Jinai siaũčia grūdus su rėčiu, o sijoja miltus su sietu J. Arpą nuspirkom, tai grūdai siaũst nebereikia Dgl. Siaučiaũ rugius, daug šiaudagalių nusigraibo Sv. Reik eiti rugių siaũsti, juk su dirsėms duonos nevalgysi Krtn. Pardien siaučiaũ šituos du maišelius rugių – sietas blogas Klt. Atnešk siaũčiamą geldą Grž. Viso moka, viso moka, tik sėmenėlių siaũst nemoka Ds. Suk, suk sietelį, siaũsk, siaũsk kvietelius, bus baltesnis pyragėlis Skrb. Daba tokie čysti grūdai, ka i į malūną veždami nèbsiautam Kv. Ne vyro darbas siaũst rugiai Dglš. Jaučiai ir kumeliai, kurie lauką išgyvena, kratinius ės, kurie vėtykle vėtyti ir rėčiu siausti CII903. Moterys, dulkėtos kaip iš miltų išlindusios žiurkės, klėtyje visą dieną siaučia grūdus, kad neliktų jokios dulkelės, jokio šapelio Vaižg. ^ Šiaudus tryniau, o siaust nemokėsiu (jaunas įpratęs, ir senas darysi) B74. ║ sijoti (miltus): A čia siaustų̃ miltų duona? Škn. 6. tr. pilti, berti tolyn: Papils smalą ant kelio, o paskui žvyrą lopeta siaũs Slm. Pasiims bertuvę, taip siaũs taip smagiai iš rankos tus grūdus [vėtydami] Kv. Vėtydavo su vėtykle: šiteip kaip siaũčia, tai toks ruožas eina Ps. 7. tr. sviesti, mesti, blokšti: Aš tik atsiverčiau tą knygą ir siaučiaũ toly, ka kitas nerastų Smln. Siaũsk malkas čia į gonkas Erž. Būčiau siaũtus į krūmus kur, i gatava Jrb. Arklys lėkdamas kad siaũtė roges paskliunda – visi išlakstė Sml. | prk.: Kad visi į kupetą siaũstumėm (krautume, taupytume), tai kas mums kaitėtų Brs. ║ versti: Dalgio kampas siauta žolę ir išsiauta Šts. | refl.: Nèsiautas javai, kad mažas dalgio kampas Šts. ║ staigiai kreipti, lenkti: Priminta angis ant kitos pusės uodegą siaučia ir … įgelti bando TP1881,40. 8. intr. pulti, mestis, sukti kuria kryptimi: Vos išbėgusi iš krūmų, bėrutė su tokiu greitumu siautė į vieną pusę, kad viršaitis vos ją suturėjo rš. Kur mano žirgelis jojant siautė, ten mano širdelė panelę (mergelę) jautė (d.) J.Jabl. | refl.: Iš miestelio išbildėjau taip, kad sutinkamieji praeiviai bailingai siautės į patvorius Vaižg. 9. intr. lankytis, sukiotis, spiestis: Kur žiedas ant žiedo, te bitelės siaučia (d.) Gdr. Kur vėjelis pūtė, ten bitelės siautė LMD. Anas siaũčia dabar an butelio Trgn. Vakaruškas kur tik jaučia, visi į tą šalį siaučia LTR(Šš). ^ Kur jaučia, ant tę ir siaučia Gdž. Kur pasogą jaučia, te berneliai siaũčia Ad. Susėjo daugybė į pagrabą, mat bagotas: kur jaučia [vaišes], ten i siaũčia Šln. Kur jaučia, ten siaučia; kur miela, ten akys J. 10. tr., intr. Gr, Kv, Kal, Vkš sukti galvas, gaubtis, galvėti (apie kopūstus): Kopūstai galvėti pradeda, t. y. siaũsti galvas JI407. Ilgakojai kopūstai nė siausti į galvas nesiauta, nėr ko ėsti Šts. Kopūstai nèsiauta galvų Lkv. Kol neišgirsta kopūstas spragelo balso, tol nesiauta į galvas Kos256. 11. tr. gimdyti: Devintą vaiką siautù Šts. 12. intr. Klt išdykauti, dūkti, kultis: Suskriblijau vaikus, kad nesiaũstų, t. y. nesiaubtų J. Vaikai, palikti vieni, sau siaũčia po gryčią Krs. Siaũtė, siaũtė vaikai, kol susimušė Mrs. Nesiaũskit, vaikapalakiai, ba susgriebsta diržų! Km. Jam būriukais užeina kai audra kokia, i siaũčia Rd. O, kas jiems rūpi – besiaũčia sau, kol akys žiba (kol jauni)! Dkš. Vaikinas siaũčia su mergelėmis, t. y. briauzgia, siaubia J. Sudiev, mylima mergaite, gana mudviem siausti LTR(Mrj). Baigiantis veselijai, veselninkai siausdami ir štukavodami karia piršlį už melagystes JR71. Katė su šunimi siaũtė J. Katės siaũčia po gryčią, net dulkes pakėlė Sv. Tai gražiai šuniukai siaũčia! Mrj. Lapė atbėga pas mūsų šunis ir siaũčia Auk. Siaũst nori kap parsekas">paršėkas Arm. Jei ižlepę vaikai siaust liaujasi, pameta rykštę ir nepasilyti jų SPI243. Tais (vargais) nesang Viešpats Dievas mus, tinginčius ir siaučiančius vaikus savo, kaip rykštėmis savęsp … varo SE227. ║ smarkiai, smagiai lakioti, skraidyti: Gražu ir kaitrią vasarą kaip bitei saulėj siausti, darbymečio verdenėje jėgų našumą jausti V.Myk-Put. Tik apleistuose kaimo daržuose, viršum geltonuojančių saulėgrąžų siautė debesys peteliškių P.Cvir. 13. intr. triukšmauti, linksmintis, ūžti: Jog linksmumu alga arba vadina tai, kas yra ėst, gert, šokinėt, siaust, žargytis ir kūną savo paleist DP211. Pasaulis siaũčia ir šūtija DP102. Naktį siaučiu, daužausi SD57. Prapuolė gėda, baimės nėra niekur, visi išlepę, siausti baisiai visur KN270. ^ Dieną nesnausk, naktį nesiausk KrvP(Jnš). ║ nevaržomai veikti, reikštis: Baduoja visos pajautos, kad nė vienai iž jų neduost siausti SPII4-5. 14. intr. Q523,633, SD360, CII585, Sut, K niršti, dūkti, siusti: Eš žinau … tave pryš mane siaučiantį BB2Kar19,27. Kodėl siaučia (viršuje siausti) pagonys? BBPs2,1. Siaustmi SC53. Saulius dabar siausdamas grasymais ir žavinimais prieš pasiuntinius pono atejęs MPIII14. Neduok čertui be mieros siausti, teikis jo narsą drausti KN166. Ko besiaučiate ir (ko) beverkiate? Kūdikis nenumirė, bet miegt Ch1Mr5,39. Kodėl gi siaučia giminės, o žmonės niekus pramano? BtApD4,25. 15. intr. labai smarkiai paplisti, daryti daug žalos (apie ligas, karus ir pan.): Kareiviai visi buvo išmirę, nes ten siautė maras LTR(Kt). Par mus jau eilinės (epideminės ligos) siaũčia Skdt. Pradėjo siausti ligos, mirti karininkai ir matrosai K.Bor. Krizė siautė ne tik gamybos, bet ir prekybos sferoje rš. Tais metais siaũtė baisiausias krizas Nm. Siaũta siaũta karai – ka čia nepareitų Pj. Turkijos provincoje … siaučia … skaudus maištas Kel1862,84. Tėvas užgirdo, kad tam krašte, kur sūnus gyvena, labai siaũčia badas (ps.) Vlk. 16. intr. Sut smarkiai reikštis, šėlti, siautėti (apie stichiją, gamtos reiškinius): Ištiko baisi pūga, kuri siautė devynias dienas K.Bor. Marių bangos putoja ir draskosi, siaučiančios audros šen ir ten mėtomos I.Simon. Čia vėjai siaũta Kin. Vėjas siaũtęs liovėsi KI160. Kas nežino, jog karalystės yra vėjai, kurie baisiai siaučia SPII14. Siauta įsiutusios vilnys S.Dauk. Vandenys regėjo tave ir bijojosi, ir gilybės (siuto išbraukta) siautė BBPs77,17. Siaučia marios, verda, kunkaloja SD22. Ans tada kėlęs sudraudė vėją ir mariomus tarė: – Nutilk, nesiausk! Ch1Mr4,39. Ugnis tiesiai siaustie pradėjo Sz. Čia mat siaũtė gaisras, mes išlikom Gršl. Tuomet siausta šalčių, kokių dabarčiu testi šiaurėje Vr. Žiema siautė negailestingai P.Cvir. | prk.: Jo mintys dar labiau pradėjo siausti po galvą J.Bil. 17. intr. Plt, Knt netramdomai, žiauriai naudotis savo galia: Plėšikai siaũčia DŽ1. Kur ganosi avys, siaučia ir vilkų rujos rš. 18. intr. lakstyti, landžioti ko ieškant, griozdžiant, naršant: Siaũtė su tinklu ežere, dabar neleidžia Grd. Siaũs, ieškos tų vaikių (rekrūtų) Grd. 19. intr. smogti, trenkti, kirsti: Kad aš tau siaũsiu par sprandą – i peklo[je] atminsi! Dr. Jos pagalį išsilaužė ir siaučia pro ausis Rs. Kai siaũtė vieną siūtį, ir pry žemės prikrito Ms. Vieną kartą ka mun siaũtė, ka i susiriečiau Trk. Kad aš tau siaũsiu vieną zybą! Kl. Siaũsk į barzdą – kai skusi, rasi Grk. Ka siaũsu tam šunie su tuo akminu! Pp. Arklys su uodega siaučia – šimtus [uodų] ant žemės parverčia LMD(Sln). Dar kai kada nueik karvės, tai su ragais siaũčia Žml. 20. intr. šnek. smarkiai eiti: Siausti namon Bru. Siaũsk, vyruti, pri mamos, kol da kailis sveikas! Trg. 21. intr. šnek. godžiai, greitai valgyti: Kad ji pradės siaũsti, tai man tuoj neliks ką valgyti Skr. 22. tr., intr. šnek. gerti svaigiuosius gėrimus: Siaũtė anodiją metus Grd. Nu, siaũsk: čėrką pasistatai ir turi Slm. Jau musi biškį ir tu siauteĩ? Trg. 23. intr. Q76, N lakstytis: Karvė siaučia R, MŽ. ◊ pirštù pir̃što nesiaũsti nieko neveikti: Darbo nedirbo: pirštù pir̃što nèsiautė Šts. \ siausti; antsiausti; apsiausti; atsiausti; dasiausti; įsiausti; išsiausti; nusiausti; pasiausti; parsiausti; persiausti; prasiausti; prisiausti; susiausti; užsiausti
2 siaũsti, siaũdžia, siaũdė Rtr, DŽ, NdŽ 1. intr. ūžti lekiant, dūgzti, zvimbti (apie vabzdžius): Bitys siaũdžia prieš lietų J. O kas te siaũdžia po sodužėlį? Bitutė, bitelė su bitinėliu JD157. Pilni sodeliai bitelių siaudžia NS754. Tai gražiai siaudžia trake bitinėlis, tai gražiai joja broliukų pulkelis LTR(Bgs). Visoki vabalai tik siaũdžia, siaũdžia Ds. 2. intr. ošti, šniokšti, ūžti (apie medžius): Medis, vėjo pučiamas, siaũdžia, t. y. ūžia, šniokščia J. Miškas siaũdžia – bus lietaus Vžns. Oi siaũdžia gražiai miškas, netil kvėpia gardžiai, siaũdžia, ūžia ir skamba linksmai, dailiai, skardžiai A.Baran. Ir saulė jam skaisčiau leidos ir tekėjo, ir žali sodai linksmiau šlamėjo siausdami su vėjeliu V.Krėv. Siaudžia liepa bekertanti, verkia sesė išveždama NS912. Kad vėjelis pūtė, dobilėliai siaũdė, tai ma sunkus pailsėlis baltuos dobilėliuos JD434. | sampanas">Šampanas siaũdžia BŽ619. Vandenėlis bėga, per akmenis siaudžia, negaliu rašyti tėvutėliui laiško LTR(Ob). 3. intr. čiulbėti, giedoti (apie paukščius): Siaudžia griaudžia paukštuželiai LTR(Skd). Girioj karvelėliai siaudžia burkuoja LMD(Kp). Vieversėlis siausdamas šoka vėju plakdamas, plakdamas A.Strazd. ║ pratisai, gailiai griežti: Naktigonėj už upelio siaudžia gražiai ant ragelio LTR(Kp). ║ tr., intr. dainuoti, giedoti: Ir moterys dėl zabovos siaudė giesmę te prie lovos O. | prk.: Pilvas siaudė kai iš rago O. ║ pratisai sakyti, tarti: Tai kas gi tokius niekus pramanė? – Kas! – visi vienu balsu siaudė Vaižg. 4. intr. skambėti, gausti (apie varpus, vargonus): Vargonus pastatė: dūduoja, siaudžia, piemenis iki ašarų ima… O giesmės! J.Balt. Visi varpai siaudžia LTR(Ktk). ║ sklisti, aidėti gausmui: Ramiai siaũdė jų giesmelės BM55(Žb). Susirinkę keletas suderina balsus ir uždainuoja taip, jogei balsas eina siaũsdamas BM23(Č). Siaudė laukais lydinčiųjų giesmė, suokė pamiškėmis J.Paukš. Užgirstam siaũdžiant varpų skardelį BM410(Kp). ║ liečiantis prie ko, kelti gausmą: Ar ne paukščių sparnai int varpus vario siaudžia? V.Piet. 5. intr. būti apimtam pratisų garsų aidėjimo, skambėjimo, gaudesio: Kas do dainavimas, net laukai siaũdžia! Šmn. Klernetas, armonika, būdavo, tai taip grodavo, kad net siaũdžia! Pnm. Rėkia, kalbasija, kad net siaũdžia Skp. Skamba namas, siaudžia gryčia kaip vargonai po bažnyčią LTR(Kp). O taip smarkiai merga audžia, net seklyčia siaudžia LTR(Pnd). Juoku, klegesiu siaudžia visas kvartalas Vaižg. Skamba siaudžia žali pagiriai, – atsikėlei, žemele V.Myk-Put. 6. intr. liūdėti, nerimti: Kogi verki, Onytėle, kogi siaudi tu, sesele? LTR(Sv). Širdelė siaudžia, širdelė griaudžia par visą rudenėlį LTR(Ut). Siaudžia griaudžia širdis mano, baigias jaunos dienelės LTR(Kp). 7. tr. supti: Siaudu J1. \ siausti; atsiausti; pasiausti; susiausti; užsiausti

siausti sinonimai

siausti junginiai

(pa)šiaušti, (su)taršyti, (pa)šiaušti, pa(si)šiaušti

Ką reiškia žodis siaustinukai? Visi terminai iš raidės S.

Draugai