čiulbėti reikšmė
Kas yra čiulbėti? čiulbė́ti, čiùlba, -ė́jo 1. intr. (tr.) K giedoti (apie paukščius): Paukščiai čiùlba J. Čiulba padangėms paukšteliai KN162. Ji ir šneka čiulbamu balsu J.Jabl. | Mūsų sesiulės žalias rūtų vainikėlis, per laukelį neštas, visų lašelių lašėtas, visų paukštelių čiulbėtas J.Jabl. ^ Pas motulę kregždele čiulbėjo, pas anytą gegute kukuoja PPr156. Kas gimęs varna – lakštingala nečiulbės PPr258. 2. tr., intr. meiliai kalbėti: Taipo ir tujai, graži lietuvaitė, Lietuvoj sėdi, o lenkiškai čiùlbi (d.) Gdr. | refl.: Juodu susiėję čiùlbasi kap paukšteliai Gs. 3. intr. prk. dejuoti: Įsikirtęs į koją galėsi čiulbė́ti Gs. ║ cypti: Tas jo vežimas čiulba – seniai vapnos ragavęs Sn. \ čiulbėti; apčiulbėti; atčiulbėti; iščiulbėti; nusičiulbėti; pačiulbėti; perčiulbėti; pračiulbėti; pričiulbėti; sučiulbėti; užčiulbėti