siautėti reikšmė
Kas yra siautėti? 1 siáutėti, -ėja (-i Š, -a, siáusta), -ėjo intr. Rtr, Š, DŽ, siautė́ti, ė́ja, -ė́jo K, Rtr; Kos55 1. smarkiai reikštis, šėlti, siausti (apie gamtos reiškinius, stichiją): Sunku pasakyt, iš kur vėjas pučia, viseip siáutėja Sv. Pūtė, siautėjo visi vėjeliai vis ant mano veidelio (d.) Rm. Audra aplinkui siáutėjo J.Jabl. Ir juo vėjas smarkiau pūtė, juo labiau ūžė ir siautėjo jūra rš. Iš kairės ir dešinės siautėjo ugnis rš. Vandens regėjo tave …, ir gilybės siautėjo RBPs77,17. | prk.: Be galo laimingas esu, kad siautėjusios audros nenubloškė manęs, kaip kitų, kur į tolimas svetimas pašiūres ar pamūres J.Paukš. Mano galvoj siautėjo visokiausių prieštaravimų audra rš. 2. BŽ504 labai smarkiai paplisti, įsigalėjus daryti daug žalos: Sakė seniejai – ligos siáutės Krš. Gamtos siaubas maras siáutėja giriose J.Jabl. Praėjo niaurūs metai, kada siautėjo nedarbas ir krizės, vargas ir skurdas sp. 3. Kdn netramdomai naudotis savo galia: Fašistinė žvalgyba siautėjo, matyt, sekdama kiekvieną partijos žingsnį A.Vencl. Siautėjo reakcija, buvo slopinama kiekviena pažangesnė mintis rš. 4. DP419, Lex88, Q633, CII584, H, R, N, K, BŽ37, Kpr pykti, bartis, niršti, priekabiauti, plyšoti: Kad užeis kas, tai siáutės, siáutės – pati nežino, ko jai reikia Užp. Kad tik pasigeria, tai ir siáuti Ds. Ko čia siáutėji išsižiojęs? Rm. Siáuta, siáuta jis kiekvienądien – pyksta, nirsta, baras Kp. Papykęs žmogus siáutėja Kp. Siáutė[ja] toks vyras su diržu Gršl. 5. Ob išdykauti, šėlti, dūkti: Gana jum siáutėt be darbo, eikit kas prie savo Ds. Gal diržo nematai kabančio ant sienos, kad siáutėt pradėjai?! Užp. 6. būriais lakstyti: Kad musios, uodai da siáutėja diena dienon Kp. Paukščiai ištisais debesimis siautėjo, šnarėjo viršum mūsų galvų J.Paukš. \ siautėjimas; įsisiautėjimas; siautėti; atsiautėti; įsiautėti; išsiautėti; pasiautėti; prasiautėti; prisisiautėti; susiautėti
2 siautė́ti, -ė́ja, -ė́jo Vl 1. tr., intr. dėvėti, vilkėti: Ilgai siautė́jai tu sermėga, t. y. dėvėjai J. Aš veikiai palioviau jį (apsiaustą) siautėjęs Vaižg. 2. tr. mušti: Pradėjo siautė́ti arklį su botagu J.