dėvėti reikšmė
Kas yra dėvėti? dėvė́ti, dė̃vi (-ė́ja, dė̃via), -ė́jo 1. tr., intr. SD1194, B, R vilkėti, nešioti: Antri metai dėviù kepurę Dkš. Kokia kepure dė̃vi? Kp. Aš tą senąją sermėgą jau nedėviù K. Jis dė̃vi tik ryzais Mrc. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo Šd. Vainiką bedėvėsiu, aš kitą bežiūrėsiu JD667. Nei tu sėsi, nei tu ravėsi, nei tu vainiką dėvėsi LTR(Žg). Ilgiau dėvėsi lopytu, nekad nauju J.Jabl. Zosikė į bažnyčią tankiai nueidavo dėvimaisiais (kasdieniniais) drobužiais Žem. Jau mažum (šiek tiek) dėvė́tas, al da naujintelis y[ra] – negal mesti į skarmalus Klp. Žiemą ir vasarą kailinius dėvėjo S.Dauk. Moteriškosios dėvėjo ant galvų skepetą, suvyniotą turkų papročiu M.Valanč. Gražiai vaikščiojau, puikiai dėvė́jau JD613. Pas anytėlę basa dėvėjau RD154. Dėvėk, seserėlė, aukso žiedužėlį ant baltųjų rankelių JD78. Didžturis ... dėvė́jo purpura ir bisu DP270. ^ Sūnaus garbė tėvo švarku dėvi LTR(Vlkj). Keturi broliukai viena kepure dė̃vi (stalas) Užp. Pigiai mokėsi, neilgai dėvė́si LTR(Jnš). | refl.: Perkelis gerai dė̃vas Brs. ║ turėti, nešioti: Sako, kad ir Zarasų miestas dė̃vįs ežero vardą Š. Tas vardas, kurį dėviu, krauna ant mano pečių nepakeliamą naštą LzP. Sunku suprasti, dėl ko lietuvis meta savo tėvų dėvėtus vardus, o pasigauna parėjusius iš svetur A1884,147. Ar misli, kad aš per savo amžį norinti tokią nosį dėvė́ti? Jrk74. Pakeltasis (išrinktasis) dėvėjo tą vyresnybą lyg savo amžiaus galo S.Dauk. 2. tr. vartoti, naudoti: Šautuvą reik mikliai dėvė́ti Ll. Ar manie reikia senąjį raktą dėvėti, ar naująjį? Jn. Pjautuvus, dalgius ir grėblius dėvėjo tokius pat, kaip jei šiandien regam dėvimus S.Dauk. Skaitytoją į tą prašau tetikėti, ką iki šiai dienai dėvimys žodžiai tebrodo S.Dauk. Įvardė yra dalis kalbos, dėvima vietoje vardo S.Dauk. Tad karalienė nutvėrė savo kardą, kurį ji mokėjo labai gerai dėvėti rš. 3. intr. klestėti, vešėti: Nors taip gerai gyveno juodu, nors taip dėvėjo abu, bet viena godelė vis spaudė bernelio širdį V.Krėv. Tuomet tu vėl man jaunam dėvėsi, kaip žalioji rūtelė V.Krėv. 4. tr. plūsti: Kad pradėjo dėvėti visokiu! Vrb. \ dėvėti; apdėvėti; atsidėvėti; įdėvėti; išdėvėti; nudėvėti; padėvėti; pardėvėti; perdėvėti; pradėvėti; pridėvėti; sudėvėti
dėvėti junginiai
- nu(si)dėvėti, nu(si)nešioti, nu(si)dėvėti, su(si)nešioti, tinkamas dėvėti