vartoti reikšmė

Kas yra vartoti? vartóti, -ója, -ójo K, Rtr, BŽ55, KŽ; SD1139,189,213, SD389,443, Q100, H177, R, R82, MŽ, MŽ108, Sut, M, L 1. tr., intr. tenkinti įprastinius, kasdienius, nuolatinius poreikius: Tada žmonys labai mažai vartójo cukraus, jeigu tik susirgę Sk. Serga, saldumos jy nevartója Drsk. Kas rūgštą pieną vartó[ja], tas greitai nepasęsta (juok.) Grg. Tus grybus tai nevartója, nerenka nėkas Šlu. Tuokart žmonys mažiau vartójo tą degtinę Skd. Aš tą dieną … menk tebuvau ką vartojęs, kaip tikt kelis stiklus vandens ir vieną puodelį kafijos LC1883,3. Dabok, kad nei jokių valgių nevartotumbei, kurie vidurius per labai atšaldina ar apsunkina Kel1871,145. Vartokit valgį ne pragaištantį, bet išliekantį į amžiną gyvatą NTJn6,27. Tas vaistas reik įvairiai ir protingai vartoti J.Jabl. O daba vaikas tiktai gimė, jau ans vaistus vartó[ja] Knt. Ajerų šaknis vartóju nu skausmų, skilvį dideliai gydo Skdv. Nuo širdies valerijonų daugiausia vartójo Žln. Sakė, šituos vaistus tai vartók teip kaip duoną Rk. Tos žolės labai nuodingos, bijau vartót i kitam patart Smln. Vartók žolių prieš ligą KBI23. | Vartójamoji vertė NdŽ. Mūsų pramonė gamina daug įvairių liaudies vartojamų prekių rš. | Miestiečiai XVI a. viduryje dar plačiai vartojo lietuvių kalbą rš. Tie ponai vartójo daugiau prancūzų kalbą Krkn. Mano paties krašte būdvardžio bevardę giminę žmonės vartoja tik vardininkui ir galininkui J.Jabl. Pirmiausia reikia rinkti tuos žodžius, kuriuos tevartoja senesni žmonės J.Balč. Nieko tu nepasakei, tikt daug žodžių vartojai rš. Mėgsta vartóti priežodžius savo kalboje DŽ1. Raidės vartojamos didžiosios ir mažosios J.Jabl. Viešpats tą nepaliks nekoravotą, kurs jo vardą nečestlyvai vartoja CII795. Dievo vardą be reikalo vartóti KI475. Tavo liežuvis vartoja melus BbPs50,19. Nebevartóji [eilėraščių], tai užmiršti Trs. Tai kad aš nebeatmenu, nebevartóju [dainų] ir nebežinau Pš. Kaip viena dvasia angelas ir Elžbieta bylojo, teip vėl vienais žodžiais vartójo DP473. ^ Kas miltus vartoja, miltuotas gal būti B291. | refl.: Ajerų šaknės tei vartójas nu skausmų Skdv. ║ taikyti praktikoje arba naudoti kaip priemonę kokiam tikslui: Man bus valia tuos javus vartoti, kaip pats tiktai noriu BPII321. Labai daug vandens vartó[ja] mūso tas bitynas Vgr. Vartotas skystis ŽŪŽ69. Audimas kelinėms vartojamas N. Su kitais padargais apseit nemoku, ale kirvį papratęs vartoti BsPI114(Tlž). Tokių kirvių mums neteko vartóti Lkv. Vinims traukti vartójame reples DŽ1. Žemei purenti baltai vartojo medinį arklą, vėliau sustiprintą geležiniu noragu rš. Vartóju mentes, kaip einu daržų rauti Yl. Būčia bevartojęs plieninę dalgelę, plieninę dalgelę, ne šviesią šoblelę LB98. O tai aš noriu artojužiu būti, artojužiu būti, žagrelę vartóti JD520. Nesu vartójusi tų šakaliukų [ausdama] Krš. Pats kaltas, pats peilį vartójo, pats nešiojės Trk. Pirmiausia turiu išmokti vartoti ginklą V.Myk-Put. Pas mus nebuvo tokių, kurie ginklą vartótų PnmA. Tėvynė pagalbon šaukia visus, kas ginklą rankoj gali vartoti V.Krėv. Jote nujosiu, ginklą vartosiu, Dievas bežino, ar beparjosiu LTR(Jnš). Vyras tam gimė ir gyvena, kad kalaviją vartotų V.Krėv. Išgėrė daugiau ir daugiau – jau tą kardą vartoja kaip plunksną BsMtI180(Brt). Sūnelis jaunas žirgą balnoja, tėvulis senas šoblią vartoja KrvD268. Medžias, kartis ilga su ietim karionėj vartojama SD47. Tą raktą vartóju pri spynos, o kitą padėjau Krš. Tus mintuvus karts braukant dar vartójo ten jau seniejai žmonys Trk. Arklinė buvo mašina, bet daba nebevartója Bsg. Daba maži sviestai, nėkas nebvartó[ja] sviestamušės Gd. Anie gelžkeliai … dar toli negatavi, o todėl ir nevartojami Kel1871,134. Arkliai, ant lauko darbų vartojamieji, tapė labai perkami Kel1860,99. Knygutė ilgokai buvo vartojama kaip geografijos pradžiamokslis KlbV14. Šią kningą būtų galima vartoti mokslainėse Gmž. Į tą knygą, kur aš į mokyklą vartójau, buvo rašyta Plšk. Vartóti pašto ženklai NdŽ. Ten nevartójama nei mušimo, nei barimo NdŽ. Bažnyčia katalikų raštą šventą kaipo nepagadintą žodį Dievo visumet vartojo M.Valanč. Ką iš tos evangelijos šventos sau ant mokslo vartot turim MP72. Kožno[je] dieno[je] regiu ir girdžiu, kaipo didžiai nepilnai ir lėtai … aukščiausįjį, šventąjį ir palinksminantįjį sakramentą chrikšto švento prieg chrikštymo vaikelių varto[ja] Vln55. Piktai vartoju svietą R256, MŽ342. Visus vaistus ižganančiuosius turi gatavus, idant jais tiektai norėtumbei ir mokėtumbei vartót DP243. V. Dievas liepė Maižiešiui, idant … pašvęstų aną šėtrą, kuriuo žydai girioje vietoj bažnyčios vartójo DP571. Tiektai veizdėkime, idant ir tuo kalaviju (Dievo žodžiu) gerai vartótumbime DP110. Viešpatis Christus prisakęs visiemus vartót tuo sakramentu DP138. Vartókime tuo geru to pasaulio DP338. Tėvas ale savo sūnaus pavieryta garbe vartojo ir ejo į paločių LMD. ^ Ir geležis nevartojama sudyla LTR(Auk). vartótinai adv.: Nes kas yr danguj aukštai? Kas jūrių gilybėj? Ar ne man vartotinai duota ta gėrybė? brš. | refl. tr., intr. NdŽ: Visus daiktus vartójas sykiu, parvien gyvena Šv. Žeme vartójys, o visi pašaliai prižėlę DūnŽ. ║ J eikvoti, leisti: Sako, piningai tie tavie y[ra] žadėti, pasiimk, vartók Vkš. Bijojo palikti anus (pinigus) žmonims, geriau lai anų nėkas nevartó[ja] Ms. Tuos piningus išsiėmęs ir vartojęs Sln. Kolei mane priviliojo, šimtelius vartójo (d.) Kpč, Lp. Jei obelė nudžiūsta, tai pinigai užkeikti, o jei žaliuoja – drąsiai vartok, neužkeikti LTsIV573. To pirklio turtus ans vartós Yl. Priryk, nusprok, ne mano turtus vartok! P.Klim. Nuo to laiko jie vartojo ten sukrautas gėrybes, kada kiek reikėjo J.Balč. Ir tu turėsi dvarą didelį su žmonims ir vartosi su manim bagotystę be mieros DS239. Parakvijonims suskudo širdis, kad klebonas jų savastį savotiškai vartoja, dargi kam – alinei Žem. V. Dievo pagelbos prašė, o Jo dovanas su dėkingumu vartojo Tat. Didžturis … turtais, sau ant eikvojimo paduotais ir paskirtais, piktai vartójo DP268. ^ Piningus neuždirbęs nemokės vartoti Sln. 2. tr. turėti: Antrame gyvenime teisingai vartos amžiną palaiminimą M.Valanč. Už tiesą (iš tiesų) negali vartoti dvijų linksmybių M.Valanč. 3. intr. KŽ turėti savo žinioje, disponuoti: Toks turtingas senis!.. O ir žentas šimtais vartoja Žem. Sakė tave, brolužėlį, labai bagotą: šimtais vartoji, šešiais važiuoji NS940. Vartója tūkstančiais BM211(Pg). Aš turtais nevartóju, bet ir ubagais nevaikščioju Ukm. Aš ne karalaitis, turtais nevartóju (d.) Rš. Tas kupčius sako: – Na, dabar tegu jis vartoja mano turtais! (ps.) Brt. Nežino žmogus apie savo turtą, kaip ilgai juo vartos SPI115. ^ Girtuoklis šimtais vartója, šešiais važiuoja, netoli mato, reik plataus tako i plačių durių (iron.) Btg. | refl.: Gera tau pasakyt, kai šimtais vartójies Sdk. Mūsų svetelis sako, kad labai bagotas, kad labai valyvas, šimteliais vartójas, bačkelėm vežiojas (d.) Ml. 4. tr., intr. leisti (laiką): Abudu vienoje seklyčioje linksmias valandas vartojo I. Čėsą gerai vartoti N. Atmink, kaip greit laikas bėga ir kaip maž yra to laiko, kuriuomi tikrai vartoti gali brš. 5. tr. vartyti: Kad ėmė jį mušt, kad ėmė jį vartót! Vlk. Tik tu ją (kūdikį) po rankas vartók, tai dar tyli, o ne – tai per naktis rėkia Pv. Tu po klėtelę nevaikščiok, baltų drobelių nevartok LTR(Smn). Aš jos (rūtelės) žalios nenešiosiu nei rankelėn nevartosiu LTR(Lš). Anoj pusėj Dunojaus tę mergelė vaikščiojo, aukso žiedą vartojo ir bernelį viliojo KrvD26. ║ slaugyti, liginti: Sergantį ligonį vartóju, t. y. liginu J. Nenoriu nė regėt, nė vartót tokių ligonių Vrn. 6. tr. Grz leisti už vyro, tekinti: Dukteris vartodamas davė gerą pasogą LMD(Jnš). Buvo įnamėlis, vartójo dukterį Sk. Tėvelio vartota kai Dievelio, o brolaičio kai velnelio Sln. 7. refl. Trgn verstis, manytis: Anas vis, būdavo, su arkliais, tai su kiaulėm vartójas Ut. Su sodais vartójas Sv. 8. tr., intr. Ch1Luk1,29 svarstyti, apgalvoti: Kožną naktį vartokit darbus savo dienų PK46. Su didžia pilnasčia tie žodžiai nuog viernųjų turi būt vartoti PK24. Įrašyta, idant mes sau nelengvai vartotumbim tą zokoną, nuog Pono mūsų uždėtą MP67. Vartokigi sau kožnas viernas, kas tatai yra vaikščiot tokime pašlovinime MP72. Merga švenčiausioji dūmojo ir vartójo širdy savoj, kop būtų teip naujas ir teip didis pasveikinimas DP441. 9. tr., intr. sekti, tirti, stebėti: Manasė skyrė dienas ir vartojo paukščių rykavimą CII859. Ant galo ir tai vartókim, kaip daug pikto ižg to rūpesčiavimo apie pilvą plūsta ir išeit DP125. Kurie bevelijo ant prakių savų, neg ant svodbos karaliaus, bevelijo regestus (registrus) vartot, o neg linksmintis DP353. Regėsime jį teip, koksai yra savimp, ir neižmestuojamuoju gražumu jo vartosime DP596. 10. intr. Q242, Lex45 prekiauti. \ vartoti; apvartoti; išvartoti; nuvartoti; pavartoti; pervartoti; pravartoti; privartoti; suvartoti; užvartoti

vartoti sinonimai

vartoti junginiai

(kam) neleidžiama vartoti, vartoti intraveninius narkotikus

Ką reiškia žodis vartotinis? Visi terminai iš raidės V.

Draugai