tekinti reikšmė
Kas yra tekinti? 1 tẽkinti (-yti), -ina, -ino Rtr, Š, Skr, Gs; LL270 caus. tekėti. 1. L, DŽ, NdŽ daryti, kad tekėtų, bėgtų, sroventų; leisti tekėti, varvėti, srūti: Tekinamasis vamzdis LL244. Kraujis užtekėjo ant drabužio, kaip ana tẽkindama kraujais vaikščiojo J. Atverčia [paskerstą] kiaulį an šono ir kraują tẽkina Svn. Tas levas, kraują tekindamas, nubėgęs sau į mišką Sln. Ištraukia volę, tẽkina [alų] Gsč. Kad palenktų tau bačkelę, o tu tẽkink į plėčkelę JD136. Aš tekinu sulą J. [Šiluma] ne vien tą sulą tekina ir skieda, bet dar be jos (šilumos) paties [sulos] kušėjimo [medyje] nebūtų S.Dauk. Jis tekindavo iš medžių sakus rš. Pavasarį rytų viršukalniai gausią savo drėgmę tuo upeliu tekina, plačiai užliedami pievas Vaižg. Oras stebuklingai atšilo, ir žmonės, į kailinius ir sermėgas sulindę, prakaitus upeliais tekino rš. 2. NdŽ košti, sunkti (alų, degtinę): Daba [reikia] parkrėst [susalintą salyklą] į antrąjį tą kubilą, kur viskas sutaisyta, an tų šiaudų, ir viryto vandenio viršum pilt, pamaišyt biškį – tų šiaudų nereik užkabyt – nu tai daugiau i pradėsi tẽkyt Šl. Paskui apynius nuvirina, palaiko porą trejetą valandų i tẽkina Sk. Alų možna i kept: salyklą sumala, deda po pečium, užpila verdantį vandenį i tẽkina LKT242(Lnkv). Ar da teka alus? Jag da teka, tai ir tẽkyk Slm. Ka jau nė[ra] gero tẽkinamo kubilo, tai y[ra] blogai Škn. Moteris gudri namų alų prato padaryti, tekinti gėrimą gardų iš sudygusių grūdų Sab. Sėdžia sau po krūmu ir tẽkina arielkėlę PnmR. 3. lydyti: Tekintas sviestas B536. 4. DŽ, NdŽ leisti už vyro: Tekino tas ūkininkas netrukus dukterį, vestuves jai kėlė J.Jabl. Devyniolekos metų buvau, kad muni tẽkino Grd. Kiškit pinigus į plyšį (taupykit), kai mergučes tẽkysit, kraitį turėsit Skr. | refl. NdŽ. 5. greitai varyti, plukdyti: Gožos laivą tẽkina Plng. Neduok [bangoms] laivo tẽkinti – gali apversti Plng. \ tekinti; aptekinti; įtekinti; ištekinti; nutekinti; patekinti; pertekinti; pratekinti; pritekinti; sutekinti; užtekinti
2 tẽkinti (-yti), -ina, -ino tr. K, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ; L 1. Sut, N drožti, lyginti, gludinti tam tikru prietaisu; daryti, gaminti ką drožiant, lyginant tam tikru prietaisu: Tekinti daiktai SD370. Tẽkinamosios staklės DŽ. Iš geresnių gintaro gabalų meistras tekina karolius, rūkiklius, kandiklius, auskarus J.Jabl. Būd[av]o, i ratus kausto, i ašis tẽkina [kalvėje] Švnč. Stalo kojas tẽkina Dkš. Stebules brikams tẽkydavo iš skirpsto Grnk. Ans dirba, tẽkina tas kalvaratuo nočynas Plt. Tẽkinti [iš medžio] kiaušiniai Grž. Tẽkintasis varžtas PolŽ123. Švaistiklinio guolio ritinėliai tekinami iš plieno rš. Mokėjo dirbti fortepijonus, tekinti stiklus V.Myk-Put. Skroblas lengvas tekinti rš. | prk.: Jau paukštelė ratus tekina čil čil čil, čil čil čil – bus pavasaris Tvr. tẽkintinai adv.: Liuob tẽkintinai padirbsma medinių spodkelių sviestuo Pln. 2. Q618, R302,310,400, MŽ405,416,538, KBII191, M, Š, LzŽ, Dkš, Vž galąsti tekėlu, aštrinti: Tekinu kirvį R. Tekink kirvį ant tekilo J. Peilį tẽkina J.Jabl. Tekėlu kirvius tẽkina Pls. Aš tẽkinu peilį Dov. Vyrai, tekinkit kardus, tempkit standžiai kilpines V.Myk-Put. Tekink aštrųjį kirvelį, šviedrųjį kardelį V.Krėv. Įniršęs jis kardą tekina … ir grumzdams eina per Nemuną RD194. | refl. K: Šitas peilis sunkiai tẽkinas, matyti, kietas Skr. ◊ liežùvį tẽkinti peikti, apkalbėti: Tu vis liežuvį tekini ant jo V.Kudir. \ tekinti; aptekinti; atsitekinti; įtekinti; ištekinti; nutekinti; patekinti; papatekinti; pertekinti; pratekinti; pritekinti; sutekinti; užtekinti