drožti reikšmė
Kas yra drožti? dróžti, -ia, -ė 1. tr. SD355, R, K su peiliu ar kitu aštriu įrankiu pjaustyti, smailinti, lyginti: Vaikas dróžia šakalį Š. Dróžiamosios staklės Š. Drožiantieji pjūklai naudojami glotniam išilginiam, skersiniam bei mišriam detalių pjaustymui rš. drožtinaĩ adv. Užv. | refl.: Nesidróžia lygiai – šakotas [medis] Kt. 2. tr. pjaustant, raižant daryti, gaminti: Jis grėbliui dantis dróžia Paį. Senis bedrožią̃s grėblio galvą J. Tarnavo drožtiems abrozams savo Ch2Kar17,41. ^ Šarka dar medė[je], jau iešmą drož S.Dauk. Ilgai iešmą bedróžiant šuo kepsnį nuneš J.Jabl. Nedrožk per ilgą iešmą B. 3. tr. tarkuoti: Drožia bulves vakarienei Tvr. 4. tr. plėšti, nešioti: Kam tu kasdien naująjį apsivilkimą dróži! Slm. 5. tr. graužti, ėsti: Vanduo dróžia ledą iš po apačios Vlk. Man gerklę dróžia (skauda) Mrc. Stiprus gėrimas, gerklę dróžia Lš. ^ Kai savo geriu, gerklę dróžia, kai svetimo – tik saldu saldu Dkš. 6. intr., tr. mušti, kirsti, šerti, duoti: Kad dróžė par ausį, tas net apvirto Dgl. Drožk, brolau, iš viso peties! Šd. Dróžk į akmenį su ta lazdele, i bus vandenio Lnkv. Kad dróžė su botagu per kiškas Jnš. Drožk arkliam, tegul bėga Upt. Drožė su ranka jam per veidą BsMtI162. Su savo ragais vilkui dróžė į makaulę PP28. Sykį kai drožė, kraujas tekėjo; antrą kai drožė, žemė drebėjo J.Jabl. ^ Kas bėga, tą ir dróžia Lnkv. 7. tr., intr. sakyti, kalbėti, rėžti: Jis visiem teisybę dróžia į akis Rm. Meluoja dróžia, net jam ausys kruta Š. Dróžia (skaito) iš knygos, kaip ropes kremta Rz. Atvažiavo į miestelį agitatorius ir drožia, kad mes be ponų būsime P.Cvir. Drošme pamokslėlį apie vainikėlį LTR(Sb). 8. tr. valgyti, kirsti, gerti: Kad dróžia, lyg kad tris dienas nevalgę Paį. Dróža anas barkščius kaip didelis Šll. Dróžk dar vieną stiklinę alaus Jnšk. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną M.Valanč. Ką gaspadinė išvirė, tą šis drožė M.Valanč. Neturtėlis su savo šeimyna bedrožią mėsą, net ausys jiems kruta Žem. 9. intr. smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, vykti, braukti: Kad dróžia, tai dróžia, važiuotam negalima pavyt Dgl. Dróžia per lauką, net jam kulnai raitos Plv. Imk savo penkis daiktus ir drožk, kur patinka Nm. Gerai pasistiprinau, galėsiu dróžt toliau Krp. Gerai dróžia tavo arklys Gdr. Kur taip skuboms dróži? Krkl. Per girią drožiant jiemdviem sutemo Jrk47. 10. intr. euf. šlapinti, telžti: Da ji daba droš! Jnš. Toks didelis bimbirėzas, o da į lovą tebdróža Vvr. 11. tr., intr. šnek. ką nors smarkiai dirbti, daryti, veikti: Vyrai malkas dróžia (pjauna) Ėr. Ji greit linus dróžia (verpia) Ds. Tai dróžia storai pakulas! Švnč. Tris dienas drožė (lijo) be parstojimo Skr. Tykšt, kad dróžė (virto) į pelkę! Vvr. Sustoję visi kad dróžė dainą, net miškai skambėjo Kb. Muzika be pertrūkio dróžė šokius MitI386. Man tegu dróžia (trenkia) perkūnas, nebijau! Lp. \ drožti; apdrožti; atidrožti; įdrožti; išdrožti; nudrožti; padrožti; pardrožti; perdrožti; pradrožti; pridrožti; sudrožti; uždrožti
drožti junginiai
- (iš)drožti