rėžti reikšmė

Kas yra rėžti? 1 rė́žti, -ia, -ė, rė̃žti Eiš 1. tr. R, K, I, M kuo aštriu pjauti dalį iš didesnio gabalo, kirpti tam tikros formos atkarpą, ruožą: Rė́žk audimą ant marškinių, o iš skūros nagines bernams J. Potam tik rė́ža kožna ritinius i siuva LKT103(Klm). Tegul mergelė neverkia, manęs bernelio palaukia. Oi, tegu rėžia man marškinėlius iš plonųjų drobelių LTR(Ds). Eisiu į klėtelę, rėšiu tris drobeles, rėšiu broliui ir dieveriui ir šelmai berneliui LTsI315. Antvožą vožė, drobelę rė́žė (d.) Tvr. O kam tu rėži drobužes, o kam tu rašai raštužius? ArchIV603. Reik rė́žti audeklą iš staklių, ba velenėlis per storas Kt. Žada rė́žti kasas žemė Krš. O paskui, kas namui reik, rokuodama rėžia. Taip, kad ir dailiems auteliams gals pasiliktų K.Donel. Aš turėjau barborėlį, plonai rėžtą, tankiai pytą RD16. Stiklui rė́žti reikia gero pripratimo Brs. Kai rė́žia stiklą, nets deimantas dejuoja – džer, džer Ps. Nerėžkim (nerėžykime, neraižykime dalimis) jos (jupos), bet apė ją meskim burtas BtJn19,24. ^ Bepigu rėžti diržą iš svetimos nugaros Rz. Bepigu iš kito nugaros platų rėžį rėžti Up. Bepigu iš svetimo kailio nerėžti plačias nagines Sch83. Iš svetimo diržo nerėžk plačios naginės J. Iš svetimos nugaros gal platį diržą rėžti, o pri savo baimė ir peilį prikišti Plt. Iš svetimos skūros neiškada rėžt B. Bepig rėžt svetimą skūrą B. Meška girioj, o skūrą rėžia B. Ne iš anų kailio rėžis rėžamas (ne jie atsako, todėl neatsakingai ir dirba) Lkv. Siaurai tekliūna, kas plačiai rė́žia Kv. Kas plačiai rėžia, tam siaurai tetenka Sch95. Rėžk iš pado (imk, kai nėra iš ko paimti)! B. Mėlynu mesta, rudu atausta, aukso peiliu rėžta (aušra) LTR. ║ skirti matuojant (žemės plotą, sklypą): Kap pas jus arus rė́žia? Klvr. Noreikių dvarą dalina, daug kam rėžia, o man nėr J.Balt. ║ skirti iškirsti tam tikrą ruožą: Jau daugiau kaip šimtas metų, kai Latvijoje rėžiamos 40 – 60 m pločio plynojo kirtimo biržės sp. 2. tr. SD329, KBII148, I smailiu, aštriu daiktu brėžti, daryti žymę paviršiuje: Rėža su nagais dže dže dže – būs žąsinas geras veislei, o jei tūpčio[ja] – prastas Ggr. Pyška ana pati po eglynus – rė́žia smalą (tam tikru rėžikliu daro įbrėžimus žievėje, kad sakai bėgtų) Lb. Rė́ždavom pušis, imdavom smalą Klt. Rė́žti ratą aplinkui NdŽ. Baigiam prasikeikt, kad mum lentas reikia šniūravot arba rė́žt Slm. ^ Nors šikna žemę rė́žk (kad ir kaip būtų sunku), bet turi padaryt Plv. Eina jautis baubdamas, dangų ragu rėždamas (griaustinis ir žaibas) LTR. ║ spaudžiant, veržiant daryti žymę, ruožą: Lig stabulių rėžė, kad Aginskis karieta važiavo Šts. Ratai klimpsta į purią žemę, rėžia ją lyg noragai V.Bub. | refl.: Te rankas greičiau atriš. Į mėsą virvės rėžias B.Sruog. 3. tr. prk. judant per ką, skrosti (vandens paviršių, orą): Valtis kaip paukštė skrenda, rėždama sustingusį ežero paviršių rš. Lėktuvas lengvai ir stangriai rėžė orą rš. Perkūno oželis rėžia dangų viršum kemsuotos, purienų salomis nuauksintos pievos rš. ║ prk. eiti, tiestis per ką skersai, kirsti: Upelis siauru siūlu rėžia lankas A.Vencl. 4. tr. SC50 žeisti kuo aštriu brėžiant. | refl. N: Ir anys šaukė didžiai, ir rėžėsi (pjovės) peiliais ir ylomis BB1Kar18,28. ^ Du tekiai rė́žiasi, net baltos putos drimba (girnos ir miltai) Dv. ║ tr., intr. drėksti, durti (apie krislą, rakštį ir kt.): Taip akį rė́ž[ia], paveizėk, be nėr krislas įkritęs Užv. Rė́žė [vaikui] akį, nulakinau į Šiaulius – išėmė rakštį Rdn. Rė́ž[ia] į rietą [pakulinių kelnių spaliai] – nebgaliu paeiti Všv. 5. tr. rantyti, raižyti, graviruoti: Rastas medyje rė́žtas vaizdelis BŽ233. O motyna jo ėmė du šimtu sidabrinykų ir davė juos zalatoriui, kursai padarė iš to rėžtą abrozą ChTeis17,4. 6. intr., tr. I, DŽ smogti, kirsti, tvoti: Nematytas pyktis – tuoj rė́žia! Sdk. Džiunkt ka rė́š su tuo žiužiu Lpl. Kaip rė́žė galvon – ir guli negyvas Mžš. Kaip rėš su šermukšnio lazda per galvą – ponaitis suriko ir nusibaigė Všk. Bizūnu kaip rėžė bobai par nugarą, to ir nudribo Všn. Vaike, gausi rė́žti! Sg. Rė́žk gerai į ausį – tuoj pradės klausyti! Ssk. Ar nenutilsi! Kap rėšiu, tai užčiaupsi savo srėbtuvę! Alv. Jei rėži ką koštuvu, tą žmogų šunes pjaus TŽIII365. Arkliui kad rėžė su botagu, net nutrūko Sd. Piemuo rė́žė lazda karvei Švn. Rė́žk katei su rykšte, kad prie bliūdų nelįstų Snt. Rė́žė kardu slibinui – nulėkė viena galva (ps.) Sdk. Rėžiau šuniui į makaulę, ir padvėsė S.Dauk. Bernas pašoko nog stalo, kaipgi rėš gaspadoriui su šaukštu į kaktą! BsPII116. Ka rėžė duris, ir butas nusiskambėjo Vvr. Kìtas tankiai rė́šma, kìtas retai (kuldami spragilais) Všv. | Griausmas kaip rė́žė (trenkė), ir užumušė kumelę An. Anam iš medžio labai buvo smagu šaut, tai kaip jis jam pamierav tiesiog in gerklę, kaip rėžė, tas vilkas nusivertė nuo kuilio BsPIV284. ^ Par kudlas šunie rėši (eisi elgetaudamas), kad slinkis būsi Šts. 7. tr. smarkiai mesti, trenkti: Pagriebė kiauliukę ir rėžė į žemę LTR(Mrj). Jei ką rasi tame inde, rėžk į žemę VoL318. 8. intr. virsti, kristi, griūti: Ka rė́žė ant pilvo įsibėgėjęs, mažne galą gavo Vvr. Ot smagiai rė́žė beržas pro egliotes! Ds. Pumpt, ka rė́žė obulas ant galvos! Vvr. | refl.: Vakar kad rė̃žės mašina su priekaba ravan! Slm. 9. tr., intr. šnek. sparčiai pjauti, kirsti (javus, šieną): Rugius jau rė́žiat? Upt. Dvejom dalgėm kviečius kad rė́žia, tai rė́žia! Pc. Kombainai rė́žia didžiausius plotus – Dievuliau, kad reiktų kaip seniau, rankom Mžš. Vyrai pardien miške malkas rė́žė (kirto) Ds. O mes rė́žėme rė́žėme ir nurėžėme iki pusryčių lanką Skr. Vaikinas pasispjaudė pūslėtus delnus ir iš peties ėmė rėžti pradalgę po pradalgės rš. Ale kad rė̃žia (kasa) žmonės bulbas savas! Slm. 10. intr. šnek. greitai eiti, važiuoti: Dabar turi gerai rė́žt, kad tave einant nesutemtų Snt. Rytoj rė́šim į Kauną Grl. Žmogus rėžė pro šalį BsV193. Antanai, rytoj rėži nuo ryto namo? Slm. 11. tr. šnek. daug, godžiai valgyti, gerti: Mano gaspadinė česnaką rė̃žė ir rė̃žė ir susigydė Slm. Rė̃žk da bent vieną – nepasigersi Slm. Rė́žam alų – iš miežių geras alus Vn. 12. tr., intr. šnek. smarkiai griežti, dainuoti, giedoti: Senas negali nustigt, kai muzika rė́žia, o ką bekalbėt apie jaunus Srv. Muzikantai rėžia, net langai birbia Žem. Padavė jam smuiką, jis rėžia, o tie ledakiejai šoka BsPIV48. Muzikantai tuom tarpu rėžė maršą rš. Kad rėžia polką, net aukštyn kelia! Ds. Rė́žia giesmes visokias Rod. Gaidį nubaidžiau nuo palangės, o tas, įlėkęs į bezdus, kad rė́žia, tai rė́žia kakarykū! Vkš. Jis gaidų nesupranta: iš ausies rėžia Šk. Vilkas kiaulę tancavojo, žąsis skripkon rė́žė (d.) Švnč. Kur dūda dūduos, te mane nuduos, kur skripka rė̃š, tenai nuveš (d.) Prng. 13. intr. šnek. šiaip ką smarkiai daryti: Gulėk, rytą mes lig devynių rėšma (miegosime) Slm. Kiti iš piningų ka anie rė́ža, ka anie rė́ža [kortomis]! KlvrŽ. Jau čiela sutka, kaip rė́žia lietus – kada anas ir nustos Ds. 14. tr., intr. DŽ šnek. atvirai, drąsiai, tiesiai, smarkiai sakyti, kalbėti, pasakoti: Rė́žia, rė́žia akysna, vis jos teisybė Klt. Jis netylėjo, ale ir aš jam gerai rė́žiau Trgn. Rė́ža [vaikai] tokius žodžius kaip seniai Rdn. Ein žodžiai kaip sulipdyti – galėtų eiti mitingų rė́žti Trk. Rė́žia jam viską į akis Gs. Anas teisingai rė́žia, akỹs Ob. Rėžiu tiesą in akis, ir viskas Btr. Kad jis ims rė́žt pasakas! Lp. Pasakyk žodį – ka ji rė̃š atgal! Jnš. 15. tr., intr. skausmui verti, labai skaudėti, diegti: Tiek rė́ža galvą, ka negaliu ištūrėti Trk. Vidurius, šoną rė́žia DŽ. Ka stipri [degtinė], tai neit per vidurius rė́žia Gs. 16. tr. daryti nemalonų pojūtį, dirginti, erzinti (apie ryškią spalvą, stiprų garsą, skambėjimą): Taip drūtai kalba, net ausį rė́žia Šmn. Šita spalva man akį rė́žia Mrj. Jos apsirengimas labai akį rė́žia Jnš. Šitokios kalbos Dundelei rėžė ausis kaip stiklas V.Mont. Kito kalba nerė́žia, o kito tai ir labai rė́žia Mrj. rė́žiančiai adv.: Plaukai buvo šviesūs, akys rėžiančiai žydros I.Simon. Rėžiančiai spiegė pjūklai rš. ◊ bùrną rė́žti R, N, KII71 piktai kalbėti, plūsti: Španiolams taip burną prieš Vokietiją berėžiant, skaitytojai norės patirti, kokia jų macis LC1885,37. dañgų ragù (dangù rãgą) rė́žti pūstis, didžiuotis: Eik eik, ans dangù rãgą rė́ža, o žeme sparną brauka Ms. Nežino nei kaip eiti – ragu dangų rėžia LTR(Žg). Statragė lig nežanota dangų ragu rė́žia J. Atabėga oželelis, dañgų ragù rė́ždamas, žemę pilvu plėšdamas (d.) Lb. Nusipirkau oželį, dañgų ragù rė̃žiantį, barzda žemę šluojantį Kp. kãklą rė́žti versti skubėti: Niekas kãklo nerė́žia, nuskasiu [bulves] Aln. [nė] nagù (nageliù) nerė́žtas (nerė́žtum) labai panašus: Tai panašus į tėvą – nagù nerė́žtas, tėvas o tėvas! Dkš. Tu tėvo ir trupinius surinkęs, nė nagù nerė́žtas Ldvn. Abu kai vienas: nė nagu nerėžta LTR(Alk). Mūs Stasia – gyvas Jasius, nei nageliù nerė́žta Lp. Abu su tėvu vienoki – nei nagù nerė́žtai Rdm. spar̃ną rė́žti 1. sparną nuleidus, sukti ratą, gretinantis prie patelės (apie gaidį): Toks dar mažas gaidukas, o jau spar̃ną rė́žia Žgč. 2. suktis apie merginas, meilintis: Ir Petras jau rė́žia spar̃ną aplink panas Užp. Ans aplei Rūtikę spar̃ną rė́ža Krž. Mat, ir tu jau sparną rėži, gal jau nori lizdelį susukti Brs. Vladukas, pamatęs svetimų mergaičių keletą, užniko apie jas kaip gaidys sparną rėžti Žem. Rėžia kaip gaidys sparną LTR(Pp). sparnaĩs žẽmę rė́žti būti išdidžiam: Eina, sparnaĩs žẽmę rė́ždamas Mrj. \ rėžti; aprėžti; atrėžti; įrėžti; išrėžti; nurėžti; parėžti; perrėžti; prarėžti; prirėžti; surėžti; užrėžti
2 rė̃žti, -ta, -o intr. Kv, NdŽ 1. S.Dauk darytis nelanksčiam, pastirusiam. 2. pūstis, plėstis. \ rėžti; aprėžti; išrėžti; parėžti

rėžti sinonimai

rėžti junginiai

rėžti kalbą, į(si)rėžti (į atmintį)

Ką reiškia žodis rėžtinis? Visi terminai iš raidės R.

Draugai