ištūrėti reikšmė

Kas yra ištūrėti? ištūrė́ti, ištū̃ri (ìštūri), -ė́jo J; K.Būg žr. išturėti: 1. Š, Mžk, Kv Neìštūru, laikykiat DūnŽ. Ta vyras, arklį už pavadės neištūrė́jo! Skdv. Nežabotų arklių neištūrėsi Up. 2. Š, Rtr, NdŽ, Up Ka pradėjo dantis skaudėti – nebgaliu ištūrė́ti Trk. Benk tu muni žemėn, aš nebìštūriu sopulių Žeml. Kaip tu, velne, tais dūmais ìštūri? Trk. Jug kiaulė neìštūra, ėsti nora Trk. Ìštūru ūkė[je], susišienauju, nusikasu Rdn. | refl. NdŽ: Apstojo tokie vaikiai, reikėjo išsitūrė́ti [nieko nepasakius] DūnŽ. 3. Jdr O ašaros rietėjo, ka negalėjau ištūrė́ti Yl. O mun eina juokas, kad aš negaliu ištūrė́ti Vgr. Miego tujau noriu, nebìštūriu, noriu miego Trk. Kai nueina, būdavo, jų (medžių) kirst, tai prašysis prašysis, kad jų nekirstų, kad jau ir ištūrėt negalima dėl jų prašymo LTIV453. Senims niervai neìštūra – dirba visi atbulais nagais Krš. Nešančiam tarnui taip parūpo pažiūrėti, kas užvožta, jog jis nebegalėjo ištūrėti J.Balč. | refl.: Kad krežena kosulys, n’išsìtūriu, turiu kosėti KŽ. 4. žr. išturėti 5: Po šešis mėnesius ìštūra karvė užtrūkusi Šts. Ištūrė́jo visą žėlavą be šokių [tėvui mirus] Grd. | refl.: Išsitūrė́jo ilgai be karo i taip, atsipūtė svietas Krš. 5. žr. išturėti 6: Lankai neištūrėtų ir, ėmus rūgti sunkai, tikrai sprogtų A.Sm. 6. refl. žr. išturėti 8 (refl.): Šį metą išsìtūra nelijus retą dieną Rdn. 7. žr. išturėti 9: Neištūrė́jo egzaminų i pargrįžo DūnŽ. 8. žr. išturėti 12: Žmonys norėjo ištūrėti (apginti) Kęstaičių bažnyčią Šts. ◊ širdìs neištūrė́jo prasiveržė jausmai: Keleivio širdis nebeištūrėjo: apsipylęs ašaromis puolė ant kelių ir ėmė bučiuoti kryžių ir juodą, dar drėgną pavasario žemę J.Bil. \ tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; nutūrėti; patūrėti; pratūrėti; pritūrėti; sutūrėti; užtūrėti

Ką reiškia žodis ištūtuoti? Visi terminai iš raidės I.