užtūrėti reikšmė

Kas yra užtūrėti? užtūrė́ti, užtū̃ri (ùžtūri), -ė́jo KŽ žr. užturėti: 1. Rtr, NdŽ Pavasarį nebgali vaikų trobo[je] užtūrė́ti Vkš. Karvės, ka patranka gyliuoti, jau nebužtūrė́si Plt. 2. Rtr, NdŽ Pasileido krau[ja]s iš nosės, i tiek ejo tas krau[ja]s, ka nieko nepadarė – i neùžtūra nėkaip Sd. | Paleido vidurius i nėkaip negaliu užtūrė́ti Rdn. | refl.: Nū didelio karščio mun viduriai užsitūrė́jo Vkš. Karts žodis neužsìtūras, pasãkos ne šį ne tą Rdn. 3. Kas gal muni čia užtūrė́ti, eisu DūnŽ. Papą (vyrą) užtūrė́jau, kad varinį padėtų nūsunkti Lkv. Kniaukliui pavyko užtūrėt pelėdą visą valandą Mš. 4. žr. užturėti 5: Apvagino ir užtūrė́jo muno daiktus DūnŽ. Jonuo pusę piningų užtūrė́jo Up. ^ Svetimą užtūrė́jęs – neprabagotėsi Up. 5. refl. NdŽ žr. užturėti 7 (refl.): Jei aš užsitūrėsiu ant to stulpo, tai gerai, o kad nukrisiu, tai iš manęs tiek Sln. 6. refl. žr. užturėti 11 (refl.): Vos ne vos patsai Karaliaučius beužsitūrėjo S.Dauk. \ tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; nutūrėti; patūrėti; pratūrėti; pritūrėti; sutūrėti; užtūrėti