atitūrėti reikšmė

Kas yra atitūrėti? atitūrė́ti, atitū̃ri, -ė́jo, atatūrėti Š 1. tr. Š išlaikyti, nulaikyti. 2. refl. Š, KŽ žr. atiturėti 2 (refl.): Kažin ar ilgai vokytis priš mumis atsitūrė́s Vkš. Vienas atsitūrė́jau pryš tris DūnŽ. Pryš visą pasaulį neatsitūrė́si! Krš. Argi tokia saujelė vaikių galia atsitūrė́ti [per muštynes] Krš. Agi tu atsitūrė́sys? Vgr. Jei tu galėsi atsitūrėti, tai visą karalystę tau atiduodu MPs. Aš negaliu priš aną atsitūrė́ti – ano liežuvis toks aštrus Vkš. \ tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; nutūrėti; patūrėti; pratūrėti; pritūrėti; sutūrėti; užtūrėti