nutūrėti reikšmė

Kas yra nutūrėti? nutūrė́ti, nutū̃ri (nùtūri, nū̃tūra ž.), -ė́jo NdŽ, FrnW žr. nuturėti: 1. Š, NdŽ Šaukšto [ligonis] dorai nenùtūra DūnŽ. | Pyragas ranko[je] nenùtūramas, kas par purybė Krš. ^ Bepigu su replėmis karšta gelžis nenutūrėti S.Dauk. | refl. Š. ║ Kas paišiuką nùtūra (gali raštininkauti) – darbo nebdirba Krš. ║ išlaikyti (svorį), tverti: Keturlinkose kūtėse nenū̃tūra stogai įlinkiūse Trk. 2. Vkš Toks buvo arklys, ka ano negalėjo i nutūrė́ti Kv. Arklys būs nenū̃tūramas – eis galvą užkumpinęs Žr. Išsišėrė eržilas, ka nebgalì i nutūrė́ti Up. Šauniai šoko, garsiai žvengė – negal nutūrėti LTR(Akm). | prk.: Tėvai vieno vaiko nenū̃tūra, o kaip mokytojos pulką tura veizėti Pvn. Nenutūramì vaikai kaime, leka į miestus Krš. ^ Tėvo skrynia nepakeliama, sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutūriamas (krosnis, liepsna, dūmai) Škn. 3. refl. Kerčioje stovi stalelis, bet nebenusitūrį̃s, nulinkęs į vieną galą NdŽ. 4. Nu blogo sunku nutūrė́ti, oi! Krš. | refl. NdŽ, KŽ: Tyliu, savy[je] nusìtūriu, bet matau, kas daros M.Unt. Tylėjau, tik tik nusitūrė́jau neatšovusi DūnŽ. Nu pypkos negaliu nusitūrė́ti, neatprasu niekados Tl. Su pagulėjimu nenusìtūra, kas iš tokios mergos Krš. Nenusìtūra negėrę, nagai kitam virpa Krš. 5. Senis, o ūkį dar nùtūra, šliauža i šliauža Krš. Ka nora, darbą nū̃tūra Užv. | Rovos žemė nenùtūra javų, iššala, iškilno[ja], išgruoduo[ja] Trk. Nenutūrėsi vasarą meisos – gyvis mesis ir sukirmės Dr. 6. Su numiniais vaistais juo gal nutūrėti ligas Šts. Nė vieną ligą nenutūrėsi iš karto Šts. Ugninę rožę nutūrėti gal ir be daktaro Šts. Bepigu nenutūrėti dantų skaudėjimo Šts. Sugyžusio [pieno] užsruobk, paleis vidurius, nenutūrė́si Krš. 7. žr. nuturėti 8: Panešioti vaiką – darbas nutūrimas Žem. Ir alga gera ten, ir darbas nutūrimas Btg. Darbai nutūramì gyvolius pašerti DūnŽ. ^ Raškažių nė ant lenciūgu, o bėdą ir ant silku gal nutūrėti Nt. \ tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; nutūrėti; patūrėti; pratūrėti; pritūrėti; sutūrėti; užtūrėti