pratūrėti reikšmė

Kas yra pratūrėti? pratūrė́ti, pratū̃ri (pràtūri), -ė́jo NdŽ 1. žr. praturėti 2: Priėmęs [Nojus] į akrotą [gyvatę], o ji su uodega savo užkišus tą skylę ir pratūrėjus, kol tiktai vanduo išdžiūvo Sln. 2. žr. praturėti 3: Viena gi mokytoja, pratūrėjusi knygą lygiai keturius mėnesius, visai atvirai prisipažino rš. \ tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; nutūrėti; patūrėti; pratūrėti; pritūrėti; sutūrėti; užtūrėti