nulaikyti reikšmė
Kas yra nulaikyti? nulaikýti N tr. 1. Lpl išturėti rankoje, prie savęs: Tokia sunki kartis – negaliu nulaikýti Lnkv. Sunku yra puokus (pūkus) nulaikýti Šts. ║ neleisti judėti, suvaldyti: Negaliu arklių nulaikýti J. Nenulaiko broleliai žirgelių BsO384. Dyki, gerai šeria, tai nenulaĩkomi arkliai Gs. Tos mergos nė pririšęs namie nenulaikytum rš. ║ sugebėti valdyti (rankomis): Petriukas plūgo dar nenulaiko Rs. | Nulaiko natą, gal giedoti chore Šts. 2. tr. Rdn išlaikyti, neprarasti: Duok, sakau, man, ne bobiškom rankom auksinius nulaikyti J.Balt. Nori darbą nulaikýti (toliau dirbti) – išsižiojęs nestovėsi Krš. 3. tr. išturėti ką kokioje padėtyje: Jonelis ant galvos jau kepurę nulaiko Žem. Galvos nebenulaĩko ir dar neina dribt Ds. Aukštybėse mažiau beslėgdamas, oras negali taip aukštai nulaikyti gyvojo sidabro stulpelio (barometre) rš. | refl.: Lašeliai nenusilaiko ore ir krinta žemyn lietumi rš. Pripyliau lėkštę, kad vos nusilaiko (vos nesilieja per kraštus) KzR. Pilni viedrai, kap tik nusilaĩko benešant Gs. 4. refl. susivaldyti, prisiversti ištverti: Pamatė toj pana, kad jau tas pats vaikščioja, kuris ją išgelbėjo, ji iš gailesčio nenusilaiko verkimu iš džiaugsmo BsPIV160. 5. tr. nepraleisti skverbtis: Sopagai nulaĩko vandenį KI582. Kailiniai nulaĩko šaltį KI13. ║ suturėti nuo ko: Nuog mokslo nulaikyt B. 6. tr. auginti, prižiūrėti: Nulaikysi gerą arklį ažu itokių gaspadorių Vrnv. ║ duoti išlaikymą: Už tą žemę ją nulaikyt apsiėmė Žml. 7. tr. prastai prižiūrint, blogai šeriant, nusilpninti: Tep nulaĩkė arklį, kad prieš kalną kojas pakratė Alv. 8. tr. pakelti, įveikti: Darbai mano nulaikomi, kad tik būčiu sveikas Vg. 9. tr. pakęsti: Jį ne bile kas nulaikys Skr. 10. refl. atsisakyti, netekti (?): Alvienas, kursai kaujasi, nuog visų daiktų nuosilaiko VlnE40. 11. intr. tikti vartojimui, tverti: Pūdyto molio krosnis ilgiau nulaiko Trk. 12. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi atlikimą, įvykdymą veiksmo pagal to daiktavardžio reikšmę: Draugystė nulaikė dainų vakarą prš. Nutarta kartu su Kintų gaisrininkais didesnius pratimus nulaikyti prš. Susiėjimas nulaikomas lietuviškai. Tai bent kiekvieną žodį supranti I.Simon. ◊ dantiẽs ant dantiẽs nenulaikýti drebėti iš šalčio: Spoksojo Šešelga į Girdvainį, negalėdamas atsikelti nuo žemės ir nulaikyti danties ant danties rš. širdiẽs negalė́ti nulaikýti būti graudu, imti verksmui: Širdies negal nulaikyti, kad ima į karą vyrą paskutinį Šts. skūrojè (káilyje) nenusilaikýti būti labai smarkiam, nesuvaldomam: Avižom liuobiami arkliai nebenuslaiko skūroj Dkk. \ laikyti; aplaikyti; atlaikyti; dalaikyti; įlaikyti; išlaikyti; nulaikyti; palaikyti; perlaikyti; pralaikyti; prilaikyti; sulaikyti; užlaikyti