valdyti reikšmė

Kas yra valdyti? valdýti, val̃do (valdžia), val̃dė KBII176, Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. tr., intr. SD1194, SD400, H, R, MŽ, Sut, N, S.Stan, K, LL30,230, L, FrnS80, ŠT177 turėti valdžią, viešpatauti: Valdau, viešpatauju SD1172. Visa valdąs I. Valdžia jo gera, t. y. jis gerai valdo J. Pavedė jam valdýti visą kraštą NdŽ. Tai nusidavė šiam karaliui beval̃dant KI621. Sakyk, kodėl už gėrį reikia mirti? Kodėl piktieji nori taip valdyti? J.Gruš. Visi laukė ir nežinojo, kaip kraštas būs su vokiečiais val̃domas Plšk. Jei jis nenumirė, tai dar ir šiandien beval̃do Sch171.Tai čia užėjo prūsai i val̃dė visą laiką Alvt. Kad žmonės gerai ir tvarkingai valdỹt, gera būt mūs Lietuva Brb. Ak, kaip maž tokių, kurie, valdýdami svietą, gailis savo žmonių kaip reik ir atmena Dievo K.Donel. Šalis nuog vyskupo valdžiama SD14. Ak taigi tegivaldo jis, kaip nor jis, ir toliaus PG. Jaunas mėnulukas, dangaus karalukas, valdai visus, valdyk ir mane jauną LTR(Mrk). [Kęstutis] žemaičius val̃dė ir Lietuvą JV295. Ir valdantyji vyriausybė suvadino visus krikščionis Ns1853,2. [Žodžiu šventu] žmones visas valdau PK58. Dvasia tavo šventa valdomi esme MKr24. Per tave valdytas, žmogus nežudytas bus, bet ižganytas SGI12. Jei kas valdo, tam terūp Bb1PvR12,8. Raupai barzdos ženklina nusidėjimus vyrų … naminykų viešpatų, kurie kitus turi savo galybėj ir anuos valdo SPI253. | prk.: Didė žvakė, kuri dieną valdo CII288. Žmonių širdis valdo kaip vandens upės Ns1858,3. Dvasia ir protas tur žmogumi valdyti M. ^ Butelys vyrus val̃do DrskŽ. Šnapšas tas daba pasaulę val̃do Rdn. Svietą valdo vyrai, o vyrus – kvartūkas LTR(Pn). Užpečkė[je] gimęs karalystės nevaldysi LTR(Vdk). Skaldyk ir valdyk! rš. | refl. intr., tr. K, L, Š, ŠT353, NdŽ: Nepriklausomi kraštai patys val̃dosi DŽ1. Tačiau netrukus sprogs vergovės pančiai, mes būsime laisvi ir valdysimės patys V.Myk-Put. Mozūrai, įgavusys į ranką pargalę, valdos kaip įmanę Lietuvos ir prūsų krašte S.Dauk. Iš tavęs man išeis kunigaikštis, mano žmones Izrael valdysiąsis Bb1Mt2,6. 2. tr. SD330, I, N, J, L, Rtr, KŽ, Plt, Žd, Krž, Erž, Pgg, Krp, Škt, Mžš, Kdn, Slm, Dgč žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Kas čia jo ūkį dabar valdo? J.Jabl. Jis dabar šitą dvarą, šitas žemes valdo J.Jabl. Jis val̃do visą tėvo ūkį NdŽ. Ma[n] priklausė [žemė], ale dėdė val̃dė ją ir nedavė ma[n] LKT231(Prn). Ka grapas mirė, ūkvedžiai val̃dė Sd. Neval̃dėm žemių tiek metų, a sugebėsma [ūkininkauti] Rdn. Uredninkas vienas viską val̃dė Akm. Kai aš gyvenau, aš valdžiaũ, o daba marčiai viską atidaviau, jos daba tvarka Lkč. Reiks augyti našlelio vaikeliai, reiks valdyti jo didis dvarelis LLDII474. Kitąsyk kapus val̃dė kunigai Vl. ^ Gyvenava skyrium, valdova išvien V.Kudir. Ne tėvo dvaras – ne sūnai val̃do Švnč. ║ LL315, Sd, Trk, Jnš prižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėti: Šitiek žemės valdýdamas galėjo gerai gyventi Gs. Šitokias žemes val̃do, o nieko neturia Jrb. Senatvėj sunku žemę valdýt Ūd. Kas val̃dė juos (pinigus), žinojo, kur juos padėti Antr. Mes jau tokį viršų neturiam, mes piningus neval̃dom Brs. Daba daugiáu motriškos val̃dom piningus, vyrai valiūkai Krš. Tu viena tesi – karvę valdái, o mes septyni – i karvę val̃dom Gršl. Dragūnas (pavardė) val̃do tą arklį, bėriuką kokį te Slm. Daba aš tik bites valdáu Lnk. Arus val̃do, šiaip taip apsikruša, gyvybę velka, i gana Yl. Ka i nusenęs esu, sodną valdáu kolūkio Kv. Motina val̃do tris kambarius Šts. Aš, kone penkiasdešimts metų šį savo namą viežlybai valdýdams ir niekados nepateikdams, ponams taip, kaip būrams, vis įtikti mokėjau K.Donel. Kiek daba ganyklos [karvėms], jug visą pievą val̃do, nebapėda, šliauža Trk. Neteisybė, kad jie muštųsi dėl kepurės, tokius turtus valdydami BsPII109. Samdyk, mergelė, samdininkus, valdýk, mergelė, ūbą laukelį JD1141. Jam nevaldytie didžioja pasogelė LTR(Tvr). | prk.: Kurs dygulį valdo, tam duoda šilto karvašūdžio šiltame piene Gršl. Kosulio aš nevaldáu, negut kumet paršalęs Skd. Tokį amatą val̃do – gera i mušas (juok.) Krš. ^ Žmona val̃do tris kerčias, o vyras – vieną Nm. Gaspadorius tik vieną sąsparą val̃do, o gaspadinė – tris Trgn. | refl. tr. L, NdŽ: Arus valdáus, gyvalių neturu Krš. ║ nuomoti: Valdyti už pinigus žemę I. Savo ūkės neturėjo, jisai val̃dė tik žemes Grnk. Rendauninkai jau žemės buvo, val̃dė ant rendos Sd. valdýtinai adv.: Įkeisti valdýtinai NdŽ; Ser. 3. tr. SD71, Sut, M.Valanč, KlpD99, NdŽ, KŽ reguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuoti: Kam tau to karaliaus? – Kariuomenei valdyti J.Jabl. Tu minkštas, tave visi i val̃do Kvr. [Bičių] motina tai jau val̃do visas bitis Slv. Kas tau kaltas, kad tave vaikai val̃do Skr. Dabar jijė jį val̃do Jrb. Aš tą šeimyną valdáu: vieną siuntu į kiemą, kitą – į trobą Brs. Kad nemoki šeimynos valdyti, nereikėjo lįsti į stoną gaspadorių P. O Dieve, pamislijau! kas neturi nei vienos pačios, o kas mat ir dvi valdo A1883,291. Dvi bobas val̃do paleistuvas Krš. | Mano gaidys visą gyvenimą val̃do: tik oro pamaina – ir anas kakariekū, o kad nieko, – negirdėsi Švnč. Seną žmogų oras val̃do Dkk. ^ Jei tu nevaldysi, tai tave valdys LTR(Jnš). Kad mažas buvau – keturis valdžiau, kai užaugau – kalnus verčiau (jautis) Tlž. Mažas būdamas keturis valdžiau B221. Vytas, pintas, sumazgytas, ant kartelės pakabintas didelį pulką valdo (botagas) LTR. Ar galia višta gaidį valdyti? LTR(Šll). Kiaušinis vištos nevaldys LTR(Krn). Kas nežino kaip žąsį ganyti, netropys bandą valdyti S.Dauk. ║ reguliuoti: Val̃domasis eismas PolŽ155. Nežinai savo balso, nė kaip jį valdýt, nė kaip jį leist Mšk. ^ Protas žmogaus kojas ir rankas valdo LTR(Lp). Ne miltai sietą val̃do, bet sietas miltus Slč. 4. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Jrb žiūrėti drausmės, versti klausyti, drausti: Vaikus val̃do, užsiaugins gerus, ne kokius palaidūnus Krš. Tėvai baisiai val̃dė, o norėjau šokti Šts. Motyna val̃do, neleida lakstyti mergelkoms Rdn. Milicija aną lai val̃do, daba toki mada ir yr Klk. Tai jis (kerdžius), būdavo, ir tuos kiaulpiemenis val̃do Krs. Pasamdydavo kerdžių, kad piemenius valdýtų Pnm. Neval̃domi vaikai daba į plėšikus išgyliuo[ja] Krš. Valdyk, žentel, dukrelę, tavo valioj dukrelė NS1164(Ppl). Naktį valdáu (prižiūriu) vaikus, o dieną – pri darbo Všv. | Neša krikštop š. mažus vaikelius, kurie patys nei tikėt, nei savim valdyt gali DP384. ║ prk. bausti, mušti: Valdýti, plakti, tvoti I. Išejo broliukai žirgelių kinkyti, pradėjo dukrelę motulė valdyti LTR(Str). Eikiat, broleliai, eikiat, balandeliai, parneškiat tris rykšteles seselei valdyti LTR(Šll). 5. tr. BŽ55, DŽ, FrnW, Prn, Smln, Gdr, Pn, Kl, Kal, Klk, Krž įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Neval̃dė kairiosios kojos ir rankos NdŽ. Ranką nevaldau N. Savo sąnarelius nevaldyti N. Krūtinės srityje yra galingi raumenys sparnams valdyti T.Ivan. Jis vienos rankos neval̃do Ss. Visai strėnų neval̃dė, nepagydoma buvo KzR. Rankos nevaldaũ, ka tik reikia aukštyn pakelt, tai negaliu Sdb. Guli suparaližuota, vienos rankos, kojos neval̃do Krs. Kole da save valdaĩ, noris gyvent Dglš. Nešte neša ir vilkte velka, aš nebivaldau visų keturių Tl. Ana ką tik gyva – vienos rankos neval̃do Vdn. Anas buvo toks pavargėlis, neval̃dė savę Grv. Jeigu žebenkštis parbėga karvei arba arkliui par nugarą, tai tas gyvulys nevaldo strėnų LTR(Jrb). | refl. tr., intr. NdŽ, Šn, Rgv, Švnč: Kūnas nebeval̃dos Pgg. Žiūriu, ka jau ta ranka nesival̃do Jrb. Pats nesival̃do kojų – ką padarysi, senatvė Pc. Lig pusiau nesival̃do – ramatas jam Mžš. Jau dvylika metų nesval̃do to pusė Avl. Ką nesvaldaĩ pats, tai geriau numirt Klt. Ligonis jau pats savęs nesival̃do VšR. Nieko nesval̃dė sesuo mano Rš. Jis jau nesival̃do: nė šaukšto negalia paimt Rs. ║ refl. tvirtai laikytis: Jau mažai val̃dosi, ale da daug nori Švnč. Kai mane nešė ant rankelių, rankos kojos nesivaldė, galvelė svyravo LTR(Grš). | Bulvės nebvaldos, virsta į visas puses – par daug vešlios Šts. ║ reguliuoti judesius: Stuburas val̃do ir mažąjį pirščiuką Ant. Nudaužė galvosprandžio narį, kurs galvą valdo Šts. Žuvies visą kūną val̃do ašakos Mžk. Tom nytim tuos siūlus val̃dėm [ausdamos] Pns. Reikia turėt man ištempus [audeklą riečiant], o gaspadinė tai skietą val̃do, rykštes val̃do, tenai atatraukia Kp. 6. tr. Srj galėti, mokėti naudotis: Kardą, ginklus gerai valdýti KI475. Mokymas ginklą valdýti I. Rankos mano paseno valdydamos žemės dirbimo pabūklus, o ne plunksną M.Katk. Ir grėblį val̃do, ir šakes – stipra mergytė Kvr. Šienpjovys tas, kur dalgį val̃do Ar. Aš to puštalieto nemoku valdýt Dj. Ka nebuvo nė kas moka šautuvą valdýti Lk. Viena ranka ana kriukį val̃do Trk. | refl.: Kotelis laibutis, tai nesival̃do ranko[je] peilis Krs. 7. tr. I, K, L, NdŽ, ŠT252, Lkš, Yl, Avl kreipti ką reikiama linkme, vairuoti: Berneli mano, valdyk juodą laivą į tėvelio dvarelį (d.) J.Jabl. Nevaldoma mašina atsitrenkė į medį ir apsivertė J.Avyž. Neilgai trukus dvejetas šlajų pašliaužė po trobelės durimis: vienas valdė pusbernis, antras – pati Strypeikienė LzP. Visą amžių esu dviratį val̃džiusi, lig pat septynių dešimtų metų pasibengant Ms. Arklį vadelėm val̃do, o jaučius – tai tik žodžiu Dg. Menkas da buvau artojas: ne aš plūgą, o plūga mane val̃dė Sml. Laivutės nereikė valdyt LMD(Žg). Koks buvo pono džiaugsmas, kai arklys, niekieno nevaldomas, lėkė LTR(Auk). Nemoka arti nė šieną pjauti, nė žagružės taisyti, nė jautelių valdýti JV292. Tik aš norėjau pas tėvužėlį būti, ūbą laukelį arti ir jautelius valdyti LLDIII75. | Liuobav arti [tėvui mirus], aš atvarslus valdýsiu, ans (brolis) – plūgą Bdr. Aš matau, ka jis tąs vadžias neval̃do, kaip ka turia būt Jrb. Laiveliu plaukysu, irkleliu valdysu, pareit negalėsu LTR(Brt). | refl.: Turėjau labai pakajingą kumelę, toji ir mažo kūdikio valdytis leidos BsMtII203. 8. tr. S.Dauk, NdŽ lingv. reikalauti kokio linksnio ar žodžio formos: Svarbiausioji linksnio paskirtis – rodyti daiktavardžio (tiksliau – daiktavardžio grupės) ryšį su valdančiuoju žodžiu KlbXXV(1)49. Yra veiksmažodžių, kurie paraleliai gali valdyti tai bendratį, tai linksnį ar prielinksninę konstrukciją LKGIII163. 9. tr. L, DŽ, NdŽ tvardyti: Savo piktumą valdyti N. Jis vis piktas mislis valdo N. Išmintis tur geidulius valdýti KI621. Ot jam nevaldýt pykčio – ir žmoną, ir vaikus išvaikė Krs. Nebval̃do nervų, pasileido Trk. Sunku jai buvo valdyti savo balsą namuose, kur įpratusi rėkti, o ne klausytis M.Katil. Nutrūkdavo moteriškei balsas, ir valdomos ašaros riedėdavo per veidą LzP. Minutėlę buvo tylu, tik užpakalyje girdėjosi valdomas raudojimas Mš. Nevaldė piktos savo širdies I. Jagu savę neval̃do (neturi valios) – nebėr žmogaus Aln. | refl. R189, MŽ251, N, K, L, NdŽ, KŽ: Valdause Sut. Užpykęs jis sunkiai val̃dosi DŽ1. Nesival̃do kalboj – ką sakęs, tą pasakęs Všn. Kai vyrai pradėjo plėšti trobesių stogus, moterys, lig šiol valdęsi, nebeišlaikė V.Myk-Put. Anė valdosi [nuo verksmo], tiktai kiek įtartinai traukia nosį I.Simon. Susimušti greitai gal, jei nevaldýsys Pln. ^ Be tankios maldos nieks dorai nevaldos VP9. Kas pats nesivaldo, to nesuvaldysi J.Jabl. ◊ liežùvį (liežiùvį Dkš, Kt) valdýti (valdýtis) NdŽ, DŽ1 nekalbėti ko nereikia, tylėti: Apmaudui pašokus valdyk liežuvį KrvP(Ut). Ką aš kalta, kad tu pati liežùvį nesivaldaĩ Skr. Liežùvio nevaldái ir nekenta visi kaip pasiutusios kalės Klm. Valdyki, Mintvyde, liežuvį? V.Kudir. Duoną druską valgyk ir liežuvį valdyk LMD(Jz). nagų̃ nevaldýti vogti: Būt žmogus kai žmogus, ale nagùs neval̃do, i viskas Slv. nãsrą valdýti nešaukti: Valdýk savo nãsrą! Gl. pãpatalį valdýti nuolat, ilgai miegoti: Vyras pãpatalį val̃do, vaikas veiza į raštus kaip ožys į [v]andenį, ir nėr kas dirbąs Šts. sámtį valdýti būti šeimininke, šeimininkauti: Dar jiji (jijė KlvK) samtį valdo N. Uošvienė dar pati samtį tebval̃do Prk. snùkį valdýti DŽ1 nekalbėti ko nereikia: Valdýk snùkį, ba gausi, tai žinosi! Alk. \ valdyti; apvaldyti; atvaldyti; įvaldyti; išvaldyti; nuvaldyti; pavaldyti; pravaldyti; privaldyti; suvaldyti; užvaldyti

valdyti sinonimai

valdyti antonimai

valdyti junginiai

(su)valdyti, despotiškai valdyti, puikiai valdyti, valdyti save

Ką reiškia žodis valdytinis? Visi terminai iš raidės V.

Draugai