valioj reikšmė

Kas yra valioj? 1 vãlioj (plg. la. vaļā) adv. PnmR, vãlio 1. apie ką atvertą, atvirą, atdarą (ppr. apie duris, langą, vartus): Nuejo – visur durys vãlioj, žmonių nėra Sb. Palik vãlioj duris – dūmai išeis Pnd. Ogi mūsų tai išsimuša išsimuša musias, ale durys vãlioj, tai ir vėl privažiuoja Slm. Jam durys visos vãlioj – lekia ir musių prileidžia Antš. Pareina namo, žiūria – durys vãlio Brž. Durys vãlio trobõs, o šaltà! Klk. Ot, atlaprūris, kai tik eina, visad gryčios duris palieka vãlio Skrb. Žiemą langai vãlio DūnŽ. Laikom tą langą vãlio: kumet nora, įšoka katė, kumet nora, nešoka Pp. Duoną kepant, nereikia durys valio laikyt, bo skalsa išeis LTR(Brž). Ale besarmatis: durys vãlioj, o jis (vanagas) drasko viščiuką Ppl. Radom vartus vãlioj NdŽ. Važiavau per dvarą, dvaro vartai valioj LTR(Ob). Reikėjo apdengt [dėžę su žąsiukais] – teip viršus vãlio buvo Brž. Tie sklepai užmūryti, o viršus ne – vãlio Jnšk. ║ apie atvirą, pravirą patalpą: Gryčią užsikabina, o priemenė vãlioj Svn. Žiūriu, kad tos kūtės vãlio Lnkv. Klėtis gal kiek vãlio buvo palikta, įėjo [vištos] Všk. Man tvartas vãlioj – galėtų jos (kregždės) skrist vidun ir perėtis, ale ne Svn. ║ Brž apie patalpą, į kurią neužrakintą galima įeiti: Ar krautuvės dar vãlio? – Ne, jos jau kietai Jnš. Krautuvė jau vãlio Vg. Ryto krautuvė bus vãlio Pš. Namus palikau vãlioj (atrakintus) Rd. 2. apie skystus, palaidus vidurius: Išplikdė tam gaspadoriu žarnas – vãlio ir vãlio viduriai Brž. 3. apie ką nors nesutvarkytą, palaidą: Tada plaukai vãlioj nebūdavo Brž. Tau ažantis vãlioj Ppl. Kopūstų daigai buvo vãlio, neuždengti Vkš. | Tujau armonika vãlio – grajija tokius šokius Klk.
2 valiõj refr. And žr. 2 valio: Valiõj dalgelė, valiõj, valiõj šienelis, valiõj Ds. Valioj pievą pievytėlę, valioj baltą dobilėlį NS135(Vb), LTR(Kp). Vidur miško žalioj pievoj, ten mergaitės grėbia šieną, valiõj, valiõj Pnd. Valiõj grėblys, valiõj kotas, da negrėbtas pievos šmotas Lnkv. Pabėk, bareli, galan laukelio valiõj, bareli, valiõj Pb.