skalsa reikšmė

Kas yra skalsa? 1 skalsà sf. (4) K, Š, Rtr; SD305, Q558, Sut, I, N, RtŽ 1. užtekimas ilgam, skalsumas: Nėr skalsõs miltų, kad senka veikiai J. Nėra šiemet skalsõs su pašaru DŽ. Nėr ir nėr skalsõs, ar jam duodu, ar neduodu Pg. Nėra skalsõs žmoguo: negana i negana Krš. Per mus da skalsà su valgiu Dglš. Pigiai pirktas daiktas niekada neturi skalsõs Vrb. Savo duona – kita skalsà Ktk. Iš žirnių sumalus didelė skalsã miltų Rš. Kaipgi skalsà, ar išsivertei su alum? Slm. Nu kad Dievas dav[ė] skal̃są! (šieno liko iš žiemos) Lp. Kai neuždera vasarojus, nėra ir rugiam skalsõs Trgn. Jei turi keturlapį dobilą, tai turėsi skalsą pinigam LTR(Brsl). Prilyna, prisninga – nė kokios skalsõs nė tiem žabam bė[ra] Sk. Maži pagaliai be skalsõs dega Dkš. Šįmet bulvės padarė skalsą: lijo, lijo, supuvo, dėl to tokios brangios Skr. Skalsos miltai – dvi rakandi miltų pastato lentyno[je], ant miltais padaro kryžiaus ženklą Šts. Bala žino, iš kur tokia neskalsa jo pinigams buvo Žem. Reikėjo taupyti ir skalsos žiūrėti rš. Nusisuk tik šalin, tuoj darbas iš rankų, skalsa iš namų. Žinau! J.Balt. | Jam atejus, buvo skalsà su darbu (sustojo darbas) Ds. ^ Skalsa! (sako radęs valgančius) – Prašom prie skalsõs (skalsõn Š) (taip atsako pasveikinti valgantys) Sb. Duok Dieve skalsos! M, Rtr. Geros skalsõs! NdŽ. ║ taupymas, kad ilgiau užtektų: Bulbes, ir tas su skalsà reikėdavo valgyt Grz. 2. didelis kiekis, gausumas, apstumas: Skalsa, gausybė SD197. Mergaitės jai piršlių skalsos pavydžia Mair. Ir tokia buvo gausybė kviečių, jog lygi smėliui marių, ir skalsa mieron netilpo Ba1Moz41,49. ║ perteklius, liekana: Pripyliau puspūrį, i da skalsõs liko Erž. 3. turtas, nauda: Aitivaras iš vieno žmogaus ataema skal̃są, o kitam neša gėrybę Trgn. Tas kutas jiems skalsõs prinešdė LKKXIII22(Grv). Nešė skalsą [kaukas] tam dvarponiui Rsn. Kaukas ima skalsą nuo vieno, duoda kitam LTR(ž.). 4. R pasisekimas, sėkmė. 5. suaugę į krūvą du vaisiai, keimarys: Nešiok skalsą (dvilypį riešutą) piniginėj – visados turėsi pinigų LTR(Tvr). Nevalgai skalsõs – bus du vaikai! Ml. 6. B598 mit. javų derliaus deivė. ◊ skalsà dėjìmo neverta dėti: Jei lopinys suplyšęs, tai tik skalsà dėjìmo Krns. skalsà kalbõs Trgn gana kalbėti: Pasakiau – ir skalsà kalbõs Ds.
2 skalsà interj. DŽ; Ser valgančiųjų pasveikinimas su palinkėjimu: Skalsà! Taip vėlai pietūs! Ll. Skalsà! Skalsink, Dieve! J.Jabl(Jnšk). ^ Skalsà, – sako valgančiam, kurs atsako: – Kad skels, tai ir tau vels J. Skalsa valgantiems, dėkui duodantiems A.Gric. Skalsa! – Prašom pro šalį, ir mūsų duona perkama rš. | Skalsa, branda ir man banda (sakoma, radus duoną kepant) LTsV858(Krn). O, o! Skalsà nuogalių! (sakoma, įėjus į pirtį) Strn. Skalsà, beržo lapiene! (sakoma besivanojantiems, nuėjus į pirtį) Jnšk, Grž, Vb, Brž. Skalsà rodai! (sakoma, praeinant pro besikalbančius; jei jie atsako „prašom“, galima prisijungti, jeigu „dėkui“, reikia eiti toliau) Vkš.
3 skalsà sf. (4) Š, NdŽ, Kv, Jrb, Jnš, Grž; LBŽ žr. skalsė: Juodas didelis grūdas yra skalsà J. Kūlė nuo kviečių, o skalsà nuo rugių J. Badagrūdė skalsa (Claviceps purpurea) Mt. Nendrinė skalsa (Claviceps microcephala) Mt. Pilni rugiai skalsų̃ šįmet Mrj. Rugių skalsàs perka vaistinė[je] Šv.