keimarys reikšmė

Kas yra keimarys? keimarỹs sm. (3b) 1. J, K.Būg BŽ111, Tv, Kv suaugę į krūvą du vaisiai, pvz., riešutai, obuoliai: Beriešutaudamas radau du keĩmariu Krkl. Jauniejai keimarį suvalgydavo ir žiedus sukeisdavo S.Dauk. Mūsa obelėse šiemet daug keimarių̃ yra Kl. Zuikgalviai obulai auga keimariaĩs (po du) Šts. 2. prk. kas iš dviejų (kartais ir iš kelių) dalių sudarytas, dvilypis daiktas: Latviai, kaip ir žiemgaliai, keimarį dj ištaria ž K.Būg. Č, dž, visų lietuvių vienodai tariamąjį, Jaunius žymi keimariais tš, dž K.Būg. 3. tech. arklinės kuliamosios mašinos vidurinis štangų galų sujungimas: Rugius mašinavojant, trūko keimarỹs Rt. Aprišk skudurais keĩmarį, o dar kas koją įkiš Krkl. ◊ keĩmarį ė́sti (krim̃sti) toks vaikų žaidimas, kai dviese, susitarę iš ko nors, stengiasi vienas antrą užklupti pamiršus sutartą žodį, ženklą ar veiksmą: Ė́du, ė́du keĩmarį, kad ben nutarčiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nutaria J. Krim̃skiam keĩmarį! Krš.