deivė reikšmė
Kas yra deivė? deivė̃ sf. (4), deĩvė (2) Kv, Vlkv 1. SD17, R mit. moteriškos lyties dievybė, dievaitė: Ir pasirodė jam moteriškės paveiksle gelbanti deĩvė Jrk93. Neverk, ramino ją deivė, rytoj vakare ateisiva dviese, tai ir suverpsiva BsMtII192. Jam deivė̃ pasivaidinusi KI534. Mokslų deivė I. Kalnų deivė̃ KI210. Buvus ir maro deivė BsMtI103. Žiedų deivė I. Ei, kieksyk deivių̃ baugštints iš patalo šokau, kad man jos tamsoj su ragais margais pasirodė! K.Donel. Deivės buvo gražios mergaitės, bet didžios sauvalninkės BsMtI102. Bažnyčia didės deivės Dianos BtApD19,27. Tos deivės negal jums nieko gero duoti Mž9. | Deivės pagonių sidabras est ir auksas Mž463. | prk.: Nuejo jo deivė (mylimoji) Dsn. ^ Laksto visur kaip deivė LTR(Grk). Žmogus kaip deivė baltas J. Balta kaip deivė̃ Nm. Na ką čia apsirišei skarelę kaip ir kokia deĩvė (keistai, negražiai) Slm. 2. toks garbinamas akmuo: Apie akmenis, deivėmis vadinamus, skaitome rašte K.Būg.