kutas reikšmė
Kas yra kutas? kùtas (l. kut) sm. ppr. pl. (4) 1. SD55,125, Slnt, Ms, Als, Vv papuošimas iš siūlų audinio ar nėrinio pakraščiuose, spurgas: Muno kuska su gražiais kutais Kal. Pirko skepetą su kutaĩs Nm. Šitos skaros ilgi kutai Mrj. Prie galo rankšluosčio, skoterties, drobulės deda kutùs J. Ančtiestuvė yra plati drobulė su kutaĩs JI17. Iš tų galų reikės rankšluosčiui kutus padirbti Krkl. Nuometų ir kvartūkų galus dažnai užbaigdavo dviejų šešių centimetrų platumo kuteliais; jie buvo austiniai, rištiniai ir pešiotiniai Kp. Kažno kaip ažsikabino kutẽlis Sdk. Užsiaugysiu ūsus kap šluotą, kutas kepurės bus paauksuotas (d.) Krsn. Prisilietė jo drabužio kuto SkvLuk8,44. 2. audeklo paviršiaus gaureliai, plaukeliai: Plišo (pliušo) paviršius trumpais kučiùkais blizga Žvr. 3. išakėtos piktžolių šaknys: Pilnos akėčios prisvėlė kutų̃ Švn. Kokias jau tę akėjimas: kutais apsivelia akėtvirbaliai, ir gana Pns. Tėvas pririnko didelę krūvą kutų̃ Kč. Išartoj dobilienoj daug būna kutų̃ Vdš. Neužleisk pūdymo: kai priaugs kutų̃, tuomet nei išakėti negalėsi Srj. 4. OZ28 susivėlusių pasukų, pakulų, vilnų kuoštas: Kutų̃ nereikia verpt – audeklas bus guzuotas Dglš. Priskutavę kutų̃ pilnas šepetys Plš. Nemesk, vaike, kutų̃ žemėn Tvr.