išakėti reikšmė
Kas yra išakėti? 1 išakė́ti 1. tr. išdirbti, išpurenti akėjant: Žemę tik apleteno, neišakėjo J.Jabl. Kas man išakė̃s lygius laukelius? (d.) Nm. | refl.: Čia žemė minkšta, gerai išsiakė̃s Rm. 2. tr. išrausti į viršų akėjant: Akėdamas žiūrėk, kad bulbų neišakė́tum Kp. Surink išakė́tus bulbienojus ir sudegink Pn. | refl.: Gerai akėjau, bet usnys neišsiakė́jo Kp. 3. tr. prk. apdraskyti, išdraskyti: Visą veidą išakė́jo nagais Srv. Višta [su nagais] ranką išakė́jo Ut. 4. tr. prk. sumušti, sudaužyti: Aš tau snukį išakė́siu Srv. 5. tr. prk. išbarti, išplūsti: Bobos jį tep išakė́jo, ka nežino[jo] kur dėtis Vlkv. 6. tr. prk. išstumti, išgrūsti, išvaryti: Boba senį iš pirkios išakė́jo Ds. 7. intr. prk. kreivomis kojomis išeiti, iššlubuoti: Ar jau tas akėčia išakė́jo? Vlk. \ akėti; apakėti; atakėti; įakėti; išakėti; nuakėti; paakėti; parakėti; perakėti; praakėti; priakėti; suakėti; užakėti
2 išakė́ti žr. 1 išakyti: Išakė́jusi žemė R123. Išakė́jusi ropė MŽ. Negailėk mielių, tai bus geriau išakė́jusi duona Nč. Išakė́[ja] didelės akys, kad pyragas išrūgsta par daug Šts. Visas ledas išakė́jęs Brs. Riebus rūgęs pienas yra išakė́jęs J. | refl.: Išsiakė́[ja] duona, kad nuvyksta J. Sūris išsiakėjęs J.Jabl. \ akėti; įsiakėti; išakėti