akėčia reikšmė
Kas yra akėčia? akė́čia sf. (1), akėčià (3) Dkšt 1. žr. akėčios 1: Šniūras (žemės) – kap tik akė́čia galima pereit Vlkv. Įkelk akė́čią į medį, bus gandrui lizdas Rk. Akėčiõj geležies nebuvo Lz. ^ Aš jau kaip akėčia susenėjus Ds. Anos šalies svočia sėdi kaip akėčia NS727. 2. scom. Skdt, Ut, Vlk prk. išsikėtėlis, nevykėlis: Iš tavęs tikras akė́čia – kur eini, ten ir griūvi Sv. Akėčia, kur tik eina, tai viską ir verčia Trgn. 3. karvės gimda: Dievas žino, ar iš tos karvės kas bus: akėčià eina Rdm.
Ką reiškia žodis akėčiabranktis? Visi terminai iš
raidės A.