šniūras reikšmė
Kas yra šniūras? ךniū̃ras (brus. шнyp, l. sznur, vok. Schnur) sm. (2) K, (4) Dv 1. SD1179, H174, R, MŽ422, N, M, L, Rtr, OZ56, NdŽ, DŽ, KŽ iš linų, kanapių pluošto nuvyta virvė: Susisuko šniū̃ras į garankštį J. Iš tų kanapių liūb šniūrùs, pančius vys, iš tų pliekų Trk. O žiemą vyrai sėdės pri pančių, šniū̃rų vakarais Tl. Pas jumis šniū̃ro nė pasikarti nerastumi Slnt. Kiekvieną rindą reik diegti pagal šniūro dėl lygumo vienos nu kitos S.Dauk. Ir iš šniū̃rų, ir iš medžio dirbdavom sūpynes Krž. ^ Tiesus kaip šniūras kišenėje PPr428. Žmogus pats sau rišas šniū̃rą an kaklo Skdv. Su mano šniūru mano patį riša PPr417. Nekirsk per šniūrą (neperženk ribos) B. Vogtu šniūru i pasikart negali LTR(Vdk). Raškažis neištura nė ant šniūro, o bėdos ir ant siūlo LTR(Sd). 2. Plng, Yl, Krž, Lp plona virvutė, raištis: Bobos, duokit šniūrą, reik maišą užrišt Lbv. Plaušok galą šniūrẽlio J. Muno tėvas yra gaudytas [į caro kariuomenę] su šniūreliù ir kartas su kirveliu Akm. Žiemą lašinių pririšam ant šniūrùko, kad lestų visos zylukės Plut. Palikau užrištas su šniūráičiu kiaules (kiaulių gardą) – eik tujau užtaisyk Kl. Ant ašaties šniūrileliu įleida slieką lydekai Šts. Moters nešiojo nuo juodų ir raudonų vilnų austą marginę, su daug stulpų išdabytą ir ant kulšių šniūru surištą Cp. Pasidarysva žalių šilkų šniūrelį, persiplaukdysva šešiais širmais žirgeliais KlvD8. Kokio nori išguldymo (užstato), idant tau duočiau? – Ji atsakė: tavo žiedą ir tavą šniūrą (viršuje raištį) BB1Moz38,18. ║ LKAI126, Slnt, Sdb, Ds, Dgl, Lš, Eiš ratelio ritę su ratu jungianti tvirta virvelė: Kas čia pasidarė kalvaratui, kad šniū̃rą meta Sdk. Intempk šniū̃rą, matai – netraukia siūlo Lkm. Pasdaryk šniū̃rą kalvaratui iš avelės žarnų, bus drūtas Dglš. ^ Instempęs kaip ratelio šniū̃ras Aln. ║ SD364 įsuodinta virvutė tašomiems ar pjaunamiems medžiams, lentoms žymėti, tiesyklė: Reikia padaryt glaunią ir nusvyt šniū̃ras, ir galėsiu tašyt Krkš. 3. LKAI114(Jnš) dalgio virkščia: Dalgės šniū̃ras, o paskum ašmeniai Pš. 4. KŽ, Jnš, Gdž, Pn, Tj, Kvr, Skdt, Dgl, Švnč, Antr, Lb, GrvT130, Šlčn, Knv, Pv, LKT236(Al), Kpč ilgas siauras žemės sklypas, rėžis: Ant šniū̃rų gyvenom Skrd. Kap šniūraĩ, sodžiuj sunku buvo Pls. Mūs laukai šniūrẽliais ejo Dv. Kiek te kam išpuola tos žemės: kam daugiau žemės – šniūrẽlis platesnis, kam mažiau – šniūrẽlis siauresnis Aps. Šniū̃ras – kap tik akėčia galima pereit (toks siauras) Brt. Kur platesnis šniūrẽlis, tai vadino skersinėlėm Kp. Da rugių turiu pasisėjęs, va, šniūreliùką Vdn. Kiek brolių, tiek šniūriùkų JnšM. ║ miško ruožas, skersinė: Visą girią sukapojo šniū̃rais Dglš. 5. siaura drūžė, juosta, ruožas: Kap atej[o] gruodas (kruša), šniūraĩs išmušė [javus] Btrm. Debesiai šniū̃rais – žirniam sėt Ėr. Linus reikia sėt, kai ant dangaus debesėliai šniūrais arba juostom matos LTR(Imb). Kap paimsiu lazdą, tai liks tik šniū̃ras (rumbas)! Dg. Prakaitas šniū̃rais (čiurkšlėmis) eina Dbč. | prk.: Toks smelkimas eina šniū̃rais par visą kūną Šd. 6. ilga eilė, virtinė: Ir tep prisikabina per visą trobą šniūras bernų ir mergų LTR(Lp). Žąsys leka šniū̃rais į vakarus – į trečią dieną snigs Lk. | prk.: Katinas padvėsė, tai pelės šniū̃rais par sienas eina Pn. 7. senovinis ploto matas: Trisdešimt šniūrų darė vieną margį, o trisdešimt margių – vieną valaką S.Dauk. 8. Bt2PvK10,13 taisyklė, reikalavimas, nurodymas: Keli pagal šį šniūrą (mokslą) gyvens, ant tų bus pakajus bei mielaširdingystė CII284. Kas turi dovaną tulkavimo rašto, tetulkaviji gražiai pagal šniūrą tikėjimo DP385. Ir kaip daug vaikščios pagal to šniūro, and tų (bus) pakajus Ch1PvG6,16. ◊ kaĩp šniū́ras Šv, Ps, Lkč apie labai nusigėrusį: Girtas kaĩp šniū̃ras Vg. Dvylikėj nakties parvažiavo kaĩ šniū̃ras Trgn. kaĩp šniūrù sklandžiai: Poterius kàp šniūrù tau viską išpasakos Kpč. per šniū̃rą pervirš, per daug, be saiko: Nedirbk par šniū̃rą, t. y. par viršų, – patrūksi J. po víenu šniūrù tiesia linija: Medelius susodino po víenu šniūrù Jnš. šniū̃rais eĩti išaugti į virkščias: Į jauną [mėnesį] negerai [sėti] – eĩta šniū̃rais bulbės Krtn. šniū̃rais nueĩti greit suplyšti: Šniū̃rais nuẽjo batai, ir tiek Ut.