viršus reikšmė

Kas yra viršus? 1 viršùs sm. (4) KBII106, K, FrnW, NdŽ, vir̃šus (2) K, NdŽ, DūnŽ, Trš, Dr; SD1193, N, LL93, L 1. SD398, CII160, R, R97,270,333,359, MŽ, S.Dauk, D.Pošk, M, J.Jabl(Als), Š, K.Būg, Rtr, ŠT43, DŽ, LKAI43, LzŽ viršutinė, aukštutinė dalis; pršn. apačia: Nuo apačios iki viršaũs NdŽ. Pradeda nuog apačios lig vir̃ši Kls. Pradėjo jį nuo vir̃šaus kumščiuot Sch129. Duris atidarėm, tie dūmai eina pagal vir̃šų durų į priemenę Pin. Voratinkliai i po viršum̃, i apačioj languos Klt. Pridėjo šieno daržinėj lig vir̃ši Vlk. Prikroviau šieno iki [stogo] vir̃šių Vlk. Pats stogo viršùs – čiukuras Krž. Kap susistuma, tai pats tas viršùs stogo, kraigas labai gražus išeina Sn. Pryš vir̃šų [stogo] susuk antraip [šiaudus] da[r], ka lytus nebėgtum Žlb. Pasiekė patį vir̃šų bokšto Jnš. Šiaudų stogas buvo dar, atsiguliau an stogo viršù Trkn. Klojimas sudegė ir tvartas, viršùs tvarto, daržinė nudegė Č. Šunį užkeldavo an tos jaujos viršaũs, i nė[ra] kaip nulipt jam Grz. Viršuõ[je] anttrobis, kaminas Knt. Ant geldos pasilipusi vir̃šaus, ka galėtų smarkiau įkirsti, kapoju tus batvinius Varn. Ir šonus, ir vir̃šų pečiaus molio sumuša Upn. Ten sklepas buvo toks, apačios išgrįstà i viršùs Žr. Duona iškilo sulig pečiaus viršù, pečiaus angą gavom išgriauti Yl. Anos sau dainiuo[ja] atsisėdusios ant mūro vir̃šaus Jdr. Užsnigo tiek, ka nė torų viršų nebėr matyti Kl. Kiaulės musėt per vir̃šų [tvoros] iššoko Plm. Kitų [malūnų] ejo par vir̃šų vanduo, o mūso pro apačią (malūnui malant) Kl. Ir mūsų [šulinio] tik viršùs cemantinis uždėtas, o teip – akmenų Alz. Kaip pavasarį, [vandens] lig vir̃šaus [šulinyje] Bsg. Žolės lig su viršu galūnių Šts. Grybo viršùs nuog koto I. Anas (paršas) viršaũs neėda, ale šakneles siekia Pls. Anta bulbių viršų̃ susėda [kolorado vabalai], apėda, neauga bulbės Drsk. Tai ką, – sako ant velnią, – dabar tu imsi ar vir̃šų, ar apačią (ps.) Sb. Dar̃ jau tau viršaĩ bus GrvT12. O šaknys vis toliau pažemiais rausės, kad tik visam didžiam viršui maisto gana prigamintų Vaižg. Užėmiau [maišo] vir̃šų ir atnešiau prie tos ugnies Škn. Kaip ir perpjauni [pintinės] vir̃šų, vieną vidun pini, kitą iš oro ir suriši siūlu PnmR. Tinklo viršùs plaukia, o apačia skęsta – i tinklas stovi status Smln. Viršuõ[je] y[ra] išgręžta skylė Lkž. Viršuõ[je] išgręži skylę, apačio[je] antrą skylę ir į tą skylę dūmus [leidi] (bitėms susimetus į medį) Bdr. Anos (gyvatės) pritupia ten ant viršaũs kupsto i kerta Bsg. Negaliu inkrimst, nėra dančių: dar yr trys ar keturi dančiai viršuĩ, o apačioj nėra LKT404(Zt). Dantys buvo kiauras iš viršaus Pc. Iš paties viršaus pjaunu, nebijok… J.Balt. Viršus varpsčio SD164. Viršùs kuodelio I. Viršùs apvalus kaip buožė I. Ir aukštai pas [tabernakulo] galvą (viršų) lygiai susieitų (susiglaustų) su klameru [sagčiu] BB2Moz26,24. Ir šitai uždangtis bažnyčios perplyšo ing dvi dali nuog viršaũs net ik apačiai DP179. Plūdo iž jo versmės kraujo didės, nuog viršaũs net ik žemei DP169. A jupa buvo nesiūta, nuog viršaus visa megzte megzta VlnE208. | prk.: Mano griekai eit per viršų mano galvos KlM1751. ^ Pėdas bus kaip viršùs viedro Skp. Viršuj taukai, apačioj plaukai (žvakė) B870, JT479. Lino liemuo, bitės geluo, viršuj – sidabrelis (žvakė) LMD. ║ viršutinė, aukštutinė riba, kraštas: Per viršų bėgu R360, MŽ482. Seniau, būdavo, kubiluos rūgsta [alus], tai puta lipa, verčias per vir̃šų Kp. Aruodas – net per vir̃šų eina grūdų Ktk. Nepilk puodo lig viršaũs, bo užviręs tuoj pradės bėgt Skrb. Pripylė, kad net per vir̃šų bėga Plm. Užtenka užtenka, nepilk daugiau, ba perpilsi ir bėgs per vir̃šų Kpč. ^ Kas ką myli, tam par viršų pylė LTR (Pn). Nepilk vienam par viršų, kitam nė pusės nebteksi M.Valanč. ║ H208, MŽ, ŠT79, KŽ (ppr. smailėjanti) aukštutinė dalis, viršūnė: Atvarau aš karvę pas tą uožuolą – viršùs nugriuvo LzŽ. Itoj grūšė auga be viršaũs ZtŽ. Viršų̃ kvajų nebuvo regėt – tiek vandenio buvo Drsk. Užkūrė tuokart laužą, ugnis pasipliekė lig medžių viršaũs Bdr. Inkasa žemė̃s medį tokį dvišakį viršuĩ, kad toj svirtis laikytųs Kvr. Kitas linų galas – viršaĩ Dv. O jau viršùs strazdas i nuėdęs, kaip piktas piningas (nulesė uogas iš vyšnių viršūnių) Sd. Nukerta patį viršùką kvajos, nuveža, parduoda Kpč. Sunku išrinkt žliūgę, tik pagaunu nuo viršaũs Sdb. Rugių [pėdo] kamlys ir viršai, jeigu aukštai nupjauna, sako, tik viršùs nupjovė Rod. Tik viršukùs nuėmė [šienaudami], pievą sudrembė Pls. O merga, rykšte aukštoji, kaipog teip užaugai? Kaipog teip aukštai šventą viršų pakėlei? DP625. Marių vilnys iki arti vir̃šaus kalno užsimušė Sch182. Kad žiema lengvapėdė, gerai eiti viršaĩs – čerkšnu Ggr. Aukštas kalnas yr i ten an pat viršù koplyčia buvo Šts. Te ant viršaũs kalno buvo teip kaip ir biškį lygu, tai gegužinės būdavo Pl. Ant to kalno viršaus buvo didelė skylė BsPI103. Pirmą dieną dešimto mėnesio išsikišo viršus kalnų BB1Moz8,5. Ir tenai manęsp ateitumbei ant kalno viršaus BB2Moz34,2. Viršutelis N. ║ ūglis: Prisiskink aviečių viršų̃, prisišutink ir išgerk, tai pereis kosulys Drsk. Mes valgėm tuos [pušelių] viršùs: nulupam paviršai ir valgom Rud. Pušų viršùkai nuo kosulio Vs. Pats viršùkas eglės – tai auglys Dv. ║ smaigalys: Atsineša pielelę ir nupjauna ragų viršukùs Dv. Viršus ragotinės SD235. Smailas viršus ginklo geležies SD139. ║ kraštinė, apvalaina (ppr. siaurėjanti) dalis, galas: Kap kiaušinio viršùkas aštresnis, tai gaidys, o kap šone pūnelė, tai vištaitė Pls. Būdavo ūkinykų susitarta, katras pulkas [ėriuko] ausytei vir̃šų nukerpa, o kiti sulenkia, šone ausytei inkerpa Žb. Per kiemelį ejau ant viršų̃ pirštelių Srj. Jankelis apsidairė, viršum pirštų žengdamas, priėjo arčiau ir ėmė paslaptingai kuždėti Misiuliui į ausį V.Krėv. 2. J vieta ant ko nors, aukščiau ko nors: O viršuĩ an tos prieždos būdavo koptūras PnmR. Mes užlipę iš viršaũs sukam [girnas], o momytė pilia vikius Svn. Vyras padavinėj[o] [rūsyje] maišus, aš viršuñ priimdinėju Drsk. Apačion šitas šienas suskraus, o viršuñ dobilus sudėsiu Klt. Katras viršuõ[je] buvo, tą padėjo į apačią Vvr. Yra anos (girnos) ant pirkaitės, vienas akmuo apačioj, o kitas – viršuĩ Aps. Akmenai apskriti, vienas apačio[je], kitas ant viršo Sdb. Tada padarysi ratą, ažmausi viršuñ ir važinėsi [ant ledo] Aps. Viršuõ[je] stipinų užsideda kūlymai End. Dugną an dugno sudėjai, kitą dugną an viršaũs – ir slegiasi Srj. Įdedi [sūrį] tuos spąstuos, kokį akmenioką uždedi viršuñ Plvn. Ant vir̃šaus antdeda akminis, ka [linai] neplūstų į vir̃šų Trkn. Sudėjai [grybus] slojukuos puslitriniukuos, paprastu dugneliu [uždengei], tik uždėjai viršuñ merliuką ir va balanytės, kad jie nesikeltų kituokart Rk. Padėk žabų, o ant viršaũs malkų Skp. Ka viršuĩ šiperis, o apačio[je] skiedros, tada nepusto [sniego] Krk. Miežius rišdavo penkis pėdukus: keturis sustato, penktas viršuñ Dg. Vieną pėdą pasdeda an žemės, išlaužo ir užstato an viršaũs Lzd. Kap pjautuvu pjovėm, dėjom devynis pėdus ir dešimtą an vir̃šaus – tai buvo kupstai Srj. Vanduo ant rugiais gula ant viršù Sd. Ažusėjau avižom, o in viršaũs motiejukų Klt. Vienus kailinius apačion pasikloja, kitus ant viršaũs užsikloja Kp. Viršuñ koldros paguli, sušąli Žln. Kad daba kryžiai visur uždėti, neša pakaruoklį – kryžius ant viršaũs Mšk. An viršaũs užpila avižų, lakišių žievelių, šiušelių be grūdų [raugiant sulą] Sdb. Cukraus antbarstysiu ant vir̃šaus i su bulbėms [valgysiu] Žd. Paskiau užsideda cukraus ant viršaũs [žiū̃rės] – kaip skaniai valgyti Žlb. Reikia druskos pabert an viršaũs Nmč. Bulvių kokių ten paėmęs neskustų antkratė ant vir̃šaus Brs. An vir̃šaus [galvos] rėtį užsidėjęs Skr. Vanduo viršuĩ, ledas apačioj, ir aš išsikočiojau in ežero Ign. Aš su visoms toms torielkoms ant anuodums vir̃šaus [nukritau] Kl. Vėl susikibo, tai tuokart tas Kazė jau buvo ant viršù Trk. Jau ka tekinis ant viršù, nebatsikelsi Bdr. Jaučiam suriša viršuĩ jungą [, kai aria] Vdn. Jų (vilkų) gabumas – avį nustveria iž viršaũs iž sprando, užsimeta ant pečių, galvą perkreipia ir lekia Kpč. Kad kuris žmogus pasėtų geros sėklos ant dirvos savos ir po tam priesakis jo ižg nopykantos užsėtų viršuñ kūkalius DP83. Ėmė tada jį velnias miestan šventan ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios Ch1Mt4,5. Atvedė aslyčią ir asilaitį ir uždėjo ant jų rūbus savo, o jį viršun užsodino VlnE55. Nesa tie atvedė aslyčią ir asilaitį, uždest ant jų rūbus savo ir Jėzų, poną savo mielą, viršun užsodino BPI350. Penki batonai (šulinio rentiniai) suleisti, šeštas ant vir̃šaus – i vandenio lig soties Krk. ^ Bėda ant bėdos, o trečia viršuj LMD(Žsl). Dvi geldaitės, dvi paltaitės, ant viršaus kepuraitė užmauta (ąžuolo gilė) LTR(Jrg). Akmeninės kojos, medinis liemuo, stiklinės akys, o ant viršaus senis pypkę rūko (troba) LTR. ║ erdvė virš ko nors: Visos paukštės viršuĩ skraido Šlčn. Apie bažnyčią [kuosų] – tai pilnas viršùs Rk. Lėkė iš viršaũs, tai galvą razdaužė, net siuvo Klt. Iš visur tamsu, kieta, o iš viršaus byra smiltys LTR(Jrb). Šarmą iš vir̃šaus leji in marškinių ir velėji Dv. Tik tos kulkos eina viršuõ[je] (virš galvos) Akm. Šaudė, kulpkos tik eina, per vir̃šų, tai ar galia būt baisiau PnmR. O tos patrankos tik eina ir eina par vir̃šų Rdn. Par vir̃šų kalnų, par vir̃šų medžių FrnS285. Kaip ana klupo, aš ant anos pasirėmiau, ana į apačią, aš par anos viršų į antrą pusę nurietėjau Varn. Kur žmogus tik eina, dangus vis esti galvos viršuj A1884,207. Vyturėlių balsai sklido iš viršaus TS1902,10. Rasokite arba nuleiskite rasą, dangūs, ižg viršaus DP502. Regėsi viršuj kybančią ant savęs rūstybę Dievo P. Bei padaryk septynias lempas viršuj, idant viena pryš antrą žibintų BB2Moz25,37. | prk.: Prašyk tau ženklo Viešpaties Dievo tavo kačei žemai pekloje alba viršuj ant aukšto VlnE147. Viršuõ[je] (danguje) gal būs geriau kaip čia vargą vargti Krš. Dabar Dievas viršuĩ sėdi Žl. Dievas uliodavo po ūlyčią, dabar, sako, viršuĩ gyvena Žl. ^ Geltona panytė stovi, viršuj saulė teka (žvakė) LMD(Ldk). Gaidys viršuĩ, žarnos žemėj (varpai) Ad. ║ aukščiau veikėjo, daikto esanti erdvė: Visi sužiuro į vir̃šų NdŽ. Ugnis pašokdinėja viršuñ Lz. Žiežirbos viršuñ skrenda Lnt. Pėdas skrenda viršuñ Dv. Ans sviedė į viršų tą lazdą, ta lazda krito an žemės Yl. Ka tavi svies žambis į vir̃šų, ka tu lėksi! Brs. Puola [vanagas] – tai už viščiuko ir į viršų! Ir per pagalį paema Sdb. Teip paims i pakels į vir̃šų, apsuks Trk. Paskausta i ranka ta kairioji, teip rodos, ka iškelti į vir̃šų nebgal Trk. Gurini, o vilna kelias viršuñ Pls. Man viršuñ sušukuok plaukus, tik nerauk Klt. Viršuñ sienojus dėjo iki grąžo Kp. Perverčia [akėčias] dantimi viršuñ Šlčn. Kotai in vir̃šų, varpos in žemę (darant gubai kepurę) Pv. Po nurovimo linus sustatysma dirvo[je], galvas į vir̃šų, nu i palaikys, kol paruduos Kl. O kap dengė [stogą] po lenta, tai varpos in vir̃šų, kambliai – žemyn Kpč. Sudeda į ardus pėdus į vir̃šų, karštis kyla aukštai Grz. Atsitrenkė į lenciūgą [veršis išsigandęs zuikio], ka virto, i kojos pasistatė į vir̃šų Bdr. Susikeliam – arklys stovi, vežimas viršuñ ratais Trgn. Apverčiam antriaip vežimą, šakalius į apačią, tekinius į vir̃šų Als. Liuob pasidės šakalį po pirštu, ka tos [raukiamos] naginės galas būtų į vir̃šų Kl. Ir padarė veseilią, ir macnai uliojo. Ir giminių daugel, svečių buvo ir giedojo, šoko, net nuog giedojimo upėj vanduva viršuñ šoko DvP139. Jei dūmai kyla į viršų – bus gražus oras LTR(Pns). Nosį žemyn niežti – mirs kas, viršuñ – gims (priet.) Klt. Daugiaus atsiskyrėlis davė tai mergelei dvyliką smaigtelių ir įsakė, kad, kaip lips į tą kalną, tai kad vis įsismaigydama užsistotų ir vėl iš apačios trauktų, o į viršų smeigtų BsPII87(Šl). Pakildavo didelės vilnys ir rūsčiai blaškydavo į viršų baltą putą J.Balč. Tamsūs, į viršų sušukuoti, vešliai išaugę ilgi plaukai tiko tarsi daugiau poetui, menininkui, negu politiniam konspiratoriui V.Myk-Put. Ir eglyno viršūnių rėželis, miglos atpjautas, tartum pjūklas dantimis į viršų, kybo kažin kaip tarpe dirvono ir įgeltusio dangaus M.Katil. | prk.: Kainos tik į vir̃šų kilna, žemyn jau neslenka Krš. I vaikai mato – šoka kainos į vir̃šų Krš. ^ Ko medžio šaknys in viršų? (varveklio) LTR(Ds). ║ FrnS181, Yl, Sd, Trkn daikto, asmens išorė, esimo bruožai: Viršùj pulti BzF199. Tiktai plampt galan važio, te jau vilko šokta viršuñ ir pavėluota Svn. Ka ana (barsuko patelė) pula ant vir̃šaus, tik pula teip Gd. Kap tus arklys šoko viršuĩ, pritrenkė mane, bet nesužeidė Kpč. Gaidys kai puolė viršuĩ, taip nusigandau Žg. Vienas vyras, va, nukerta [rugius], o tu suimk, surišk, o kitas pjauna viršuñ (nelaukia) PnmR. Pusbernis, vos iš piemenų išbėgęs, o jau su mietu eita ant vir̃šaus Šts. Labai narvuotas liko [po ligos], žodį pasakai, tai puola viršuñ tuoj: tai spyrė, tai šėrė Kpr. Akis išsproginęs pula ant vir̃šaus End. Pula dar ant vir̃šaus, aš anam žalčiuo su plyta [duosiu] Yl. ║ reiškinio riba: To darbo nepadirba, kitas lipa viršuñ jau Kpr. Eita lytus viršù Klp. 3. LKAI49(Drs, Šil, Str) vieta ant lubų, antlubis, aũkštas: Tėvam būtų buvę [namo] viršùs, o vaikam žemai Mrj. Kai dabar, tai ant viršaũs guli, žiemą šalta Skp. Uždaryk vir̃šų, griausmas ateina Pnd. Viršuĩ atadarė aukštinį, kad išeit dūmai Smal. Du kambariai, virtuvė, viršùs tai neįrengtas Pl. Su spaliais liuobam apipilti ant viršù [trobos] Gršl. Užtrauk tas lentas an vir̃šaus DūnŽ. Lentos jau buvo nupirktos ir per langą sutraukėm ant viršaũs Slm. Ir dar̃ anta viršaũs yra ratelis DrskŽ. Užnešk rūbus in viršaũs padžiaut Ut. Pridarė kilbasų, prikorė viršuñ Klt. An viršaũs kabėjo skilandžiai, lašinių paltys Skp. Užlipė ant viršaũs, nusiemė mėsą Sl. Dūminėj gryčioj dūmai aukštyn vis, nu tai tenoj ant viršaũs mėsas kabindavo ir skilandžius Slm. Ant viršaũs ažulipė, kabina paltį, tai šitas nebegyvėlis sakąs: – Neliesk, palik da ir man bent vieną (ps.) Kp. An [tvarto] vir̃šaus kiaunės įsisuko – blogai Trš. Kad klėčių neturia, pila [javus] ant viršaũs, viškų Erž. Teip to malūnininko buvo ant viršù daug grūdų Brs. Po viršum̃ sunku pasiekt [daržinėje] Klt. Šiaudus sukrovė int kūčių vir̃šaus Klp. Ant viršaũs klėties LKAI49(Brt). 4. Š, K.Būg(Ds), DŽ1, DrskŽ dangtis: Kai pradės puodas virt, pradenk vir̃šų Snt. Viršaĩ dabar avilių nedengti, korius išėmiau Ant. An bačkos vir̃šaus pakratė kanapių, pakėlė vištą Als. Seniau buvo kubilai su viršum̃ [kraičiui] Grv. Skrynios viršùs tai lygus, o kuparo – tai apvalus Ob. Turėjau kuparą, margas buvo, visokių spalvų, visokių ratilų išmaliavotų visaip, viršùs apiskritas Kp. Viršùs [šulinio] supuvo, tai padirbo naują vir̃šų, tai te atadarai, pasisemi vandenio Plvn. Kipšas karapt an to grabo, numetė tą vir̃šų Akm. Numetęs vir̃šų grabo bėgo draugėn BM49(Skp). Kaip tik griebė pinigų, tai skrynios viršus kaip davė, tai ir nukirto abi rankas iki riešų LTR(Ut). Primuš gromatėlę prie viršaũs skrynelės, užmaus žiedužėlį ant baltų rankelių JD270. Primušk (Prisegs D75) gromatelę pri skrynės viršeliaus StnD25. 5. SD285, Q64,538, H159, R, D.Pošk, KII339, FrnS193, ŠT150, Rtr, KŽ, DŽ1, DrskŽ išorinė plokščia dalis, pusė, sluoksnis; paviršius: Bus iš gelumbės viršùs, o iš kailinių – pamušas J. Dar̃ šilkiniai [marškiniai] ir apačioj, ir viršuĩ Dg. Viršuñ da kitą spadnyčią užsisegu, kai einu oran Klt. Vir̃šų keturiom nytim audi, o apačią – dviem nytim Vdn. Paltus ausdavo [fabrike]: viršùs ir kartu pamušalas Jdp. Ir su kuo gi apsiklodavom – pakulnis pamušalas kaldrai, o viršùs – vilnom ataustas Alz. Kaldros ir būdavo: gi viršùs drobinis, ir pamušalas drobinis Kp. Viršùs miliškai, o apačia dvinytai rišas Aln. Vilnonį viršiùką uždėjau, apačią drobelės, geriausia kaldra Klt. Da viršuõ[je] būdavo da lininis [drabužis], o apačio[je] pakuliniai [marškiniai] Lž. Užsidėdavo čepčiuką an galvos, an viršaũs apsirišdavo skarelę Srj. Nuo prakaito jo kepurės viršus blizga kaip nulakuotas J.Paukš. Medžiokų padas medinis, viršùs apkaltas skūra Sdb. [Kandalus] iš medžio išskaptuodavo vidurį, apačią nutaisydavo gražiai, viršùs skūrinis Sdb. Klumpių jau viršùs skūra apmuštas Antr. Bateliai an kojų, drabužiniai viršaĩ, o iš apvarčių nuvyti padai buvo Klk. Nulakuos, ant viršaũs klumpio to kvietkikes padirbs dar zalatytas, geltonas End. Medžio padai, viršùs odos – ir avėdavom Šmn. Savo kurpėm aš padėjau medinius padus, pririšęs juos prie viršų, o kai nuplyšo viršaĩ, tai aš juos pakeičiau jakų oda, išdžiovinta saulėje J.Balč. Batus nusipirksi gerus, būs viršaĩ tikros odos Sd. Pančekos kame tu bebūs, viršaĩ tiktai Sd. Kojų viršai ka būs numušti, mes kožna dienelė su klumpiais Sd. Čia kojų viršùs tus numuš (blogai padarytos klumpės), tokie gumbai būs Sd. Viršaĩ kojų i padai skauda, lig ašarai einu Tj. Rankų viršaĩ sproginė[ja] rudenį End. Rankų viršaĩ sproginė[ja], skeldė[ja] linus minant, bulves kasant – kaip nuekėtos Ggr. Šalta rankom, reikia pirštinių, bent viršùs rankų užmaut pirštine, bo šaltis suėda rankas Kp. Koją ėmė iš vir̃šaus gydyti J.Jabl. Ne giliai, viršuõ[je] skausta Krš. Vėžys viršuõ[je] seniau mušos, viduo[je] nebuvo girdėti Krš. Su viršaus ligoms daktaras neužsiema Šts. Tas vėžys jau buvo ir į vir̃šų išejęs, padirbo tą operaciją Trk. Iš vir̃šaus daugiau skaudėti pradėjo kaip viduo[je] Lž. Mat kai kam tai kaip ir, sako, iš viršaũs [akį] aptraukia, o man iš vidaus Kpr. Tris vaikus par vir̃šų išėmė (darė Cezario pjūvį), o jei ketvirtas būs, pagelbos anai, sako, nebibūs Krš. Visus [vaikus] par vir̃šų ėmė Žl. Tik iš po vir̃šo (iš paviršiaus) šlapias LKK XVIII161(Zt). Išplėšta, žarnos viršuĩ stovi telyčios (vilkas sudraskė) Klt. Gyslos kap botagai viršuñ išbrinksta Švnč. Į vir̃šų pradėjo šašus mušti KlK12,73 (Grd). [V]andenin [karštan] kumšt vištą, visi pypliai viršuñ išejo Klt. Visaip reik pilvui reikalą provyt. Jam negana, kad tikt iš viršaũs jį dabinėjam; bet ir iš vidaus jis nor kasdien pasilinksmyt K.Donel. Jijė nulaižė nuo viršaus šaukšto smetoną J. Viduj ir iš viršaus su auksu CI222. Iš lauko, viršaus R387, MŽ520. Viršaĩ žali, vidai geltoni tų obūlių Tv. Raudonagrybis toks kai baravykas, tik viršùs raudonas Klt. Raudoni [musmirių] viršaĩ, balti taškai Ktk. Paąžuolis neša an baravyką, juodas viršùs, o iš apačios žalias Kvr. Raisto baravykas toks žalias, viršùs rudas Žl. Baravykai juodūs – viršaĩ jiem juodūs, apačios baltos LKT272(Ps). Ūmėdė sau pagal žemę [auga]; jos apačia balta, o vir̃šūs visokio gatunko: i raudoni, i geltoni, i balsvi LKT250(Šd). Kazlėkai – jiej skanūs, tik viršuĩ skūrelė Mrc. Veršiakiai macnai geltoni, blizga, viršùs slidus kaip kazlėko Aln. Iš vir̃šaus mėlyna, o perspausk – vidurys baltas [girtuoklių uogų] PnmŽ. Plonai papilsi, apdžiūsta viršùs i stovi, negenda mėlynės Klt. Nuskuti tą vir̃šų [aviečių stiebelių], suskaldai ir verdi [nuo peršalimo] Alz. Regis, [duona] iškepus, viršùs juodas, sudegęs, o prapjauni – viduj žalia Slk. Vir̃šų [duonos kepalų] kartais vandeniu pavilgau Plvn. Jei smarkiai ema tą vir̃šų (jei kepama duona dega), paliksi atdarą pečių Sd. Kur pečius geras, tai tiek viršùs [duonos], tiek apačia paruduoja vienodai Alz. Verst nereikia: ir viršùs, ir apačia kepa, kai pečiuj kepi [blynus] Svn. Pakepė tortą, gražus, aptepti viršaĩ Nmn. Karvolį kepdavo, tokį didelį, vir̃šų papuošdavo pynėm, tokiom pynelėm Grž. Krekmolo pripila an bandos, tai geltonas viršùs Dg. Apiploji, vandeniuku pašlakstai, gražų viršiùką padarai, i kepa [duonos kepalas] PnmŽ. Duona nenusisekė, susmegus, valgyk tik viršùtį Dglš. Išleidžiu biškį taukų ir taukais [konservų] vir̃šų užpilu Kpč. Bačką silkių ka atidarys, taukeliai viršuõ[je] plūduo[ja] Šts. Vir̃šų [pieno] nuemam, o kitą [pieną] – kiaulėm Lel. Nuspil’ nuo viršaũs pieno pagert Dglš. Čiurena tą pieną iš blėkos – pilk nuo viršaũs Aln. Pietinis [pienas] jau beveik surūgęs, apgižęs, smetona sustingus in viršaũs Klt. Viršẽlį pieno nusgrienu Dglš. Sviestas viršuĩ plaukia – kai medus maslionkos Klt. Pilkis valgyt nei nu vir̃šaus, nei iš dugno (sakydavo samdytam piemeniui) Vdk. Pelenai ant dugno nusistoja, o vanduo viršuĩ toks glitus (šarmą verdant) Kp. Šviesiai tykšo vandens viršùs I. Ka lytus lyna, burbulai ant viršù, ta ilgiau lys Sd. Žuvys neria padugne, o jei viršum̃, tai katrąją nušauja Bgt. Jau viršuõ[je] y[ra] tas audeklas Rt. Tai sklydur lydur mano vainikužėlis viršumìs vandenėlio LB59. Vainikas mano viršuj plaukė, o bernelis skendo S.Dauk. Ta velnenka labai tankiai iškildavusi ant viršaũs Sch203. Dievas ant viršaus vandens vaikščiojo su velniu nelabuoju DS164(Rs). Kristus eita viršumi vandens Vž. Tik žuvys į vir̃šų, į vir̃šų – i išnuodija [su srutomis] Pšš. Buvo paeitamà sniego viršù (nesmego kojos) Šts. Tokie tanki linai, kad katė viršù galėjo bėgti Šts. Geriau iš rudens mėšlą užvežt, i reik atart pavasarį tą mėšlą į vir̃šų LKT189 (Vlkj). Viršuĩ da miežių yr neišdygusių, tai rankioja vištos Klt. Liuob pyspausti į kūdrą, ka vir̃šuo[je] neiškiltų linai Krg. Tavo bus tai, kas augs viršuj žemės, o mano – kas žemėje J.Balč. Kai šilumoj bulbas pasodini, tai po savaitės visos kap žvirbliai i viršuĩ Str. Sliekai viršuĩ stovi, tai ryja vištos, neina tvartan Klt. Ir viduj, ir viršuĩ karšta biti LKKXI177(Zt). Erkė galvą inkiš skūron, o šikinė viršuĩ išstatyta Aps. Tetervos kiaušiniai viršuĩ, in samanų, ana nedaro gūžtos Klt. Jau pryš lytų, jau gyvatės yr ant vir̃šaus End. Ugnė išeina an vir̃šų iš po žemės Ker. Akmuoj dukart žemėn nekap viršuñ Drsk. Dar ten šaltinis viršuõ[je] buvo, dar nebuvo užtukęs, užaugęs Krtn. ^ Tas akmuo plokščias kaip stalo viršùs Pln. Ka jums išsprogtų akys kaip obulai ant vir̃šaus! Sd. Jo daugiau žemėj, negu viršuĩ (apie paslaptingą žmogų) Mrj. Gudri boba: jos tiek viršuj, tiek žemėj yra LKKXIII136(Grv). Ka tik kelnės viršuõ[je] (kad tik su kelnėmis) – i vyras Akm. Niekas viršuĩ neguli, visi po žemėm [, kai miršta] Vdš. Jeigu vaikai neužjaustų, tad aš galėčiu supūti ant vir̃šaus žemės Vgr. Duobėn vis kas pakavos, viršuñ niekas nebūna Vrn. Palaidos muni, nepaliksu ant viršù, kad ir pijokas esu Šts. Nė vienas viršujè neliksim, visi mirsim PnmA. Viršus pelenuotas, tai ir vidus nečystas An. Kai gyvas, viršun kudlom, negyvas – vidun kudlom (avies kailis) Ml. ║ prk. išorinis (ne dvasinis) reiškimasis, išvaizda, elgesys: Jis iš viršaũs puikus rodosi KI154. Viršumi jie (lietuviai) juk buvę išvėsę ir nesupratę savo reikalų A1884,2. Nes ižg širdies išeit visos nuodėmės ir ten pirm išperis, o paskui ant viršaũs išeit per žodžius ir per darbus DP316. Jis iš viršaũs dedas prietelis esąs KI154. Regisi iš viršaus kartais [melo] duona balta ir graži SPII106. Žmogus mato, kas yra iš viršaus, o Viešpats veizda į širdį M.Valanč. Kurie ižg viršaũs regis gražūs, o viduje pilni yra bjaurybės ir puvimų DP293. Nes ir jie ižg viršaũs rodžia nobažnumą, kaip būtų nori kloniotis DP61. Visa jų teisybė buvo iž viršaus, o ne ižg vidaus DP293. ^ Iš viršaus visų dantys balti Mrj. 6. ŠT40, KŽ, DŽ1 knygos apdaras: Kningos viršus – aptaisymas I. Kningų viršai BzF199. Ko kninga be vir̃šaus – nudraskei? DūnŽ. Aš viršus dedu knygoms Bržr. Ir išvyniojo vieną knygą, didelę, storą, kietu viršum, kitą – mažą, plonutę, parudavusią J.Paukš. Ji (dėdienė) atidarė spintos duris, tarsi laukdama Nelės nustebimo, išėmė didelę, odiniais viršais žvilgančią knygą L.Dovyd. 7. D.Pošk, I, Š, KŽ, DŽ1, LzŽ perviršis, priedas: Gavo rublį su vir̃šum J.Jabl. Viršaũs gavo tris skatikus K.Būg. Ką duosi viršaũs? J. Jis atdavė javus su viršais J. Viršaũs išlaida Vr. Viršaus primokėti LL94. Jis šimto su viršum metų J.Balč(KzR). Apie dešimt tūkstančių gyventojų su viršumi FrnS1203. Po šimtą su vir̃šum metų sugyveno [ta giminė] Rdn. Turėjo i tėvukas su viršù jau devyniasdešimtą Gd. Buvo tokia augus mergelė, jau apie dvidešimt su vir̃šum metų, kone trisdešimt Mšk. Mūsų dabar va Čedasų kapam keturi šimtai su viršù jau metų Č. Atbuvau dvejus metus ir viršaũs nedėlią JT318. Aš nebijau pono urėdėlio: aš atbuvau darbus ir viršaus nedėlią NS273. Man jau devyniosdešiums jau su viršum̃ [metų] Kp. Senelytė aštuoniasdešimt su viršum̃ Dgp. Dvidešimt metų su viršum̃ Dv. Dvidešimt i viršaũs būdavome metų, o vis tėvų turì pasiklaust, ka nori kur eitie Br. Jau bus keturios dešimtys metų su viršum LzP. Anos (bitės) atlaiko lig trisdešimts su viršù laipsnių šalčio Bdr. Tu šneki, ji dar šnekesnė, tu žodį, ji tris viršaũs Skr. Po septynius, po šešius [virtinius duodavo motina visiems], man (sūnui) – vieną viršaũs Žl. Kad tik viršaus paėmė (per daug išgėrė), tai ligonis gražiai Ėr. Viršaũs už normą jau [diabetiko] cukrus Žln. Dvidešim gektarų su viršum̃ nupirko Krs. Tris mėnasius da viršaũs dirbau, kad man tuos metus priskaityt [pensijai] Krns. Dvi tūkstanti vir̃šaus [duok] i turėsi mašinelę Krš. Gavo už avį du šimtus su vir̃šum Prn. Tris šimtus gavo do su viršum̃ Klt. Du šimtu su vir̃šum gauna, gal gyventi Krš. Už darbą užmokėk, i baigta, už trisdešimts metų su viršù Brs. Seni laikai, jug bene trys šimtai su viršù Nt. Kviečių bus devynetas pūrų su viršum A.Baran. Valdė par aštuonerius su viršu metus M.Valanč. Viršaũs šimto žmonių susodina Šk. Kad nenorit, aš parduosiu kam kitam [deimantą] ir gausiu dar nemaža viršaus J.Balč. Kalakutas yra stambus paukštis, viršaus aršino didumo Blv. Antras šalip [sako]: – Aš litą dedu viršuõ Rnv. Pridės penktą dalį viršaus Skv3Moz5,16. Jam 30 metų su viršeliù BŽ598. 8. prk. valdžia: Veržas vyrai valdžion, nori būt viršuñ Vs. Kas nors viršuõ[je] tura būti, taip jau buvo ir būs Krš. Kaži kaip būk viršuõ[je], vis tiek į žemę parvažiuosi (mirsi) Krš. Ans kerta ant vir̃šaus (smarkiai kritikuoja valdžią), i padaryk tu ką anam Šts. Kunigas ir jo įpėdiniai viršuj paskirta pensija ir ardinarija privalo pasitenkinti LTII407. Niekad tu ant manęs nejokios macės neturėtumbei, kad tavi iž geros valios nebūtų duota iž viršaus MP145. Kritika iš viršaũs LKKVIII121. Reforma buvo vykdoma iš viršaus rš. ║ aukštuomenė, šviesuomenė: Viršuõ[je] vis kitoniški žmonys Rdn. Pavyzdys eina iš viršaus (iš inteligentų) V.Kudir. 9. B239, KŽ, DŽ1, DūnŽ prk. valia, persvara, laimėjimas, pirmenybė: Vir̃šų turiu R270, MŽ361. Norėjo, kad jos vir̃šus būtų J.Jabl. Truks pliš, vis viena jo viršùs bus Švnč. Visada bernai norėj[o] pasirodyt, vir̃šų turėt: va kokis aš Nmj. Pergalėjau bobas, mano viršùs Bgt. Ji visą vir̃šų turia – ką noria, tą daro Jrb. Gyvenime vis tiek motriškų vir̃šus, anos vis savaip patvarko vyrams nežinant Krš. Kaip tas žmogus besiginčytų, vis vien pačios viršùs būna Skrb. Kad i draskės boba – marčios viršùs, i gana Mžš. Ana (kaimynė) užrėkia, ana daug žino, jos viršùs turi būt, negalì pasišnekėt Žl. Nori, kad par visą gyvenimą jos viršùs būtų JT443. Savo vir̃šų padarė i do pyksta in manę Dglš. Kad sūnus turėt[ų] valią, tai būt[ų] gerai. Ša, ir gatava – jos viršùs Kvr. Ant Antanelio [žmona] tura vir̃šų, ema griaudžiai End. O ką, ar ne mano viršus! Lp. Ne aš būč[ia], jei mano viršùs nebūt[ų] Trgn. Šikšnotsparnis negalėjo išmislytie, katrų čion bus viršus Tat. Jei per vestuvę merga linksma, gyvenime jos bus viršus LTR(Lbv). Netoli ežero stovėjo kumelėkurs greičiaus apneštų ją aplink ežerą, tas turėjo viršų apturėti (ps.) rš. Endekų minia džiūgauja, kad jos viršus, kad jos bijoma! A.Sm. Sodiečiai buvo įsitikinę, kad vis dėlto pagaliau būsiąs jų viršus LzP. Jei mane senas Puodžius apgers, tai jūsų viršus, o jei jisai anksčiau po skobnimis atsidurs – tai visas jūsų gyrimasis ir pasididžiavimas šuniui ant uodegos užnerti V.Krėv. To nebus, jo viršus visur ir visuomet turi viršyti Žem. Kalboje boba vis ginčijosi, visur savo viršų rodė Žem. Nors meisterio galva apvynio spurgo ir miežio grūdelio valioje, bet jis supranta, kad ir šį kartą velnio viršus P.Cvir. Toks viršus tik padidina ir pastiprina dvasią A1884,98. Jau pergalėjau, viršų apturėjau PK47. Žyvatas viršų apturėjo, nes žyvatas smertį prarijo Mž265. Dėlto nusitverkiat šarvą Dievo, idant galėtumbit atsipirkti adyną piktą ir vis pabengę viršų apturėtumbit VlnE121. Ponas Kristus per prisikėlimą savo iš numirusių apturėjo viršų ant velino, smerties ir peklos BPII12. Davė jiemus Dievas dangaus vėl viršų priešneprietelius BBJdt5,17. Iš abijų pusių smarkiai mušose; Dievui teikiantiese Dovydas viršų apturėjo S.Stan. Idant savo viršų pastatytų KlbXXIII (1)43(brš). ^ Kieno pusėj prauda, to ir viršùs Ut. Kieno puskvortė, to ir viršus LMD(Pšl). Kieno viršus – to ir turgus rš. ◊ į vir̃šų eĩti 1. augti, stiprėti: Nieko nėr amžino, vieni į vir̃šų, kiti žemyn eĩna Nmk. Mes, vaike, ne viršuñ, ale apačion eĩnam Rš. 2. aiškėti: Viskas eĩna į vir̃šų, žmogus pasirodo (išsiduoda) pats Krž. į vir̃šų išeĩti paaiškėti: Nor ir labai slėpė, viskas išė̃jo į vir̃šų Ig. Paskum išẽjo viršuñ, ka kiaulę pavogė Pv. Piktas darbas, ar anksčiaus, ar vėliaus, visados išeina į viršų V.Kudir. į vir̃šų išeĩna kaĩp alyvà paaiškėja: Išeis kaip alyva į viršų LTsV220(Ldvn). Žmonės sako, kad kiekvienas blogas darbas išeina į viršų kaip alyva rš. į vir̃šų iškélti viešai atskleisti (planus, paslaptis): O čia sesuo viską į viršų iškėlė, prieš visą giminę išklostė Žem. į vir̃šų lìpti augti, stiprėti: Aš ne in vir̃šų lipù, o jau in žemę lenkiuosi Auk. į vir̃šų išlìpti prasigyventi: Kiek anie vargo, o vieną kartą išlìpo į vir̃šų Knt. į vir̃šų išlį̃sti (išplaũkti) paaiškėti: Apsimetę buvom, nedorumas išliñdo į vir̃šų Krš. Teisybė vis tiek ìšlenda į vir̃šų Snt. Neduosiąs tam atsitikimui išplaukti į viršų J.Bil. į vir̃šų šókti puikuotis: Par daug nešók į vir̃šų, ka nenutūptumi Krš. į vir̃šų ištráukti viešai atskleisti (kieno blogus darbus): Reikėtų visus tokius [vagis] į vir̃šų, į rodą ištráukti KlK9,71(Šv). ìš viršaũs iš anksto: Iš viršaus užmokėti Rtr. Aš iš viršaus džiaugiuosi, jog randasi ir recenzentai rš. kójas (lẽtenas Pvn, nósį Ggr) pastatýti į vir̃šų menk. nusibaigti, mirti: Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šų Grd. nósį láužti į vir̃šų puikuotis: Nuo mandrumo nosį viršun laužia Prng. nuo (nu) kójų apačių̃ lig galvõs viršaũs (vir̃šaus); nug pãdo kójos ik vir̃šui galvõs visas, visą: Priejęs pri munęs nužiūrėjo nu kojų apačių lig galvos vir̃šaus Žd. Nug pado kojos net ik viršui galvos nėr jamimp nieko sveiko DP153. per vir̃šų 1. per daug: Par vir̃šų viskas nesveika Skdv. Dirbti sveika, o par vir̃šų – liga Krš. Ka jau čierka par vir̃šų, tuojau užsnūsta Vgr. Nepaimk par vir̃šų (nepasigerk) Ėr. Mas lytaus neišprašom, o kitur par vir̃šų pela Rdn. Par vir̃šų pasakė, par vir̃šų Krš. Teip par vir̃šų ans nė[ra] riebus, nė[ra] par daug lašininis Trk. Kopūstai mun nė[ra] par viršų (mažai patinka) Šts. Noram par vir̃šų turėti Rdn. Piningų prisivertę par vir̃šų, nebžino ką darą Krš. Jau par viršų žmonėm visų tų gėrybių Jnš. Kad aš piningų turėčio par viršų, galėčio pirkti Lkv. Buvo didis mūsų jisai gaidys, geras par vir̃šų JD592. Ir aš nepasakiau čia nei kiek per viršų Blv. Galiate meluoti, tiktai ne per viršų, kad žmonės nesuprastų DS365. 2. paviršutiniškai: Tik per vir̃šų nukaltino, visų kaltybių neiškėlė Plš. per vir̃šų eĩti 1. išdykauti: Pasleidę vaikai – per vir̃šų eĩna Švnč. 2. neklausyti: Kad jau per vir̃šų eĩna, vis tiek geri Švnč. O kam aš turiu per jos viršų eiti? – teisinosi Lazdys Žem. 3. paviršutiniškai viską daryti: Eĩna par vir̃šų Lk. per vir̃šų galvõs ìšlenda sunku uždirbti: Per viršų galvos zlotas išlenda (kalbama apie praeitį) Žrm. vir̃šų gáuti (pagáuti) Q77, R, R254,360, MŽ, MŽ339,482, P, M, BŽ67, Rd 1. Up nugalėti, laimėti, pirmauti: Mes ant jų viršų gausime CII164. Jei boba pagáuna vir̃šų, vyruo šunies gyvenimas Krš. Lengvus žmogelis buvo, pati pagãvo vir̃šų Skd. Kas vir̃šų pagavo, tas tik šavo, tik pjovė, tik korė Yl. Ir teip sukino sukino, toj giltinė negav[o] viršų ir atsitraukė BsPIV111(Brt). Kad tu nori su gvoltu viršų gauti, tai bandyk, aš ale tavęs neklausysu LC1883,1. Tada velinas, viršaus negavęs, net regėdams griešnąjį apteisintą Dievo, jis to nekenčia BPI302. Mano vaikų nebėra, nesa neprietelius gavo viršų BBRd1,16. 2. įsigalėti: Kelinta jau savaitė, kai lietus, pagavęs viršų, pliaupia Žem. Piningas pagãvo vir̃šų Lietuvo[je], visi dėl rublio mušas Krš. Pagãvę vir̃šų y[ra] baisiai vėžiai (liga) ant žmonių Yl. Ir kad sugrįžo, ugnis teip buvo viršų gavusi, jog jau pagalbos daugiaus niekaip nebibuvo S.Dauk. vir̃šų im̃ti (paim̃ti) 1. nugalėti, laimėti, pirmauti: Viršų paimti Rtr. Nori savo vir̃šų paim̃t, tai ir eina kiaurom galvom Pnm. Kad būtų vir̃šų paė̃mę, būtų mumis suvarginę Šv. 2. įsigalėti; imti stelbti: Giesmė ẽma vir̃šų – nesgirdi, ką anas sako Arm. Jau žolės ẽma vir̃šų Arm. Tos žolės vir̃šų pàima – i bulvės po velnių Jrb. Vir̃šų pàėmė dabar pinigas Sug. Ka piningas žmoguo pàema vir̃šų, pagalum Krš. Šaltis nėko nepadarys, vis šiluma im̃s vir̃šų ar anksčiau, a vėliau End. visì keturì nýkščiai į vir̃šų menk. nusibaigęs, miręs: O kada bemylėsi, ar kaip visì keturì nýkščiai būs į vir̃šų?! Pj.
2 ×viršùs (l. wiersz) sm. (4) [K]; N, KŽ eiliuotas kūrinys, strofa, eiliuoto kūrinio eilutė: Tarp kitų nekurius viršùs rašė apie paskutinius amžius, kurių viršų̃ pirmosios literos padaro tuos žodžius grėkiškai: Jėzus Christus, sūnus Dievo, ižgelbėtojas, kryžius DP56.

viršus sinonimai

viršus antonimai

viršus junginiai

  • bato viršus, krosnies viršus
Ką reiškia žodis viršuslenkstis? Visi terminai iš raidės V.