kelnės reikšmė
Kas yra kelnės? kélnės sf. pl. (1) K, Zt, kel̃nės (2) ž. 1. R268, MŽ358 ant juosmens ir kojų dėvimas drabužis: Storos kelnės blauzdas drasko Ėr. Vilnonės, gelumbinės kel̃nės, o drobinės gočės J. Tikras vyras Napalys – kelnes jau nešioja P.Cvir. Vaikas, prilaikydamas smunkančias kelnaites, nudūmė į gatvę V.Krėv. Vaikeli, tu visai ne teip kalbėsi, kai vyro kélnes apsiausi Skr. Mum labai gerai be kélnių Brsl. Apsimauk, apsivilk kel̃nėms Als. Milo kel̃nėms apsivilkęs bevažiuoji į mišką Als. Išbėgo žmogus po baltų kelnių (vien su apatinėmis kelnėmis) kaip ant gaisro Skdv. Suopio kojas dengia kiek žemyn nudribusios vadinamosios „plunksnų kelnės“ rš. Jų drobės kelnės apatinės Ch2Moz28,42. ^ Kriaučius visada be kélnių, šiaučius – be batų (neturi laiko sau pasisiūti) Bsg. Kokios kelnės, tokis ir diržas (vienas kitą atitinka) LTR(Al). Būk vyras kel̃nėse (vyriškas), ne merga! Skd. Už kelnių ir ant cvekų (gąsdina vaiką) Smn. 2. prk. siūlo sąsmaukos audžiant: Siūlai buvo prylaipoti, prykibioti, beaudant ir susmaukė kelnès Šts. Kel̃nės susismauka audant prylaipotais siūlais Šts. Siūlas, įtikęs į skietą, nesukaiš kelnių audant Vkš. ◊ be kélnių lìkti visko netekti: Vyras taip prasilošė, kad be kelnių liko Jnš. kaĩp iš milìnių kélnių dusliai, nesuprantamai: Kalba kaip iš milinių kelnių Krtn. kélnės aukštaĩ sakoma norint baigti kalbą: Viskas gerai: kélnės aukštaĩ Dkš. kélnes numáuti (nuaũti) apgauti: Su juo nemainyk, jei nenori, kad kélnes numáutų Srv. Jau tie apgavikai nuaũs kélnes Alk. ne į kélnes kìšamas narsus neištižęs: Ir buvo vyrai, ne į kelnes kišamys S.Dauk.
kelnės junginiai
- apatinės kelnės, laisvos kelnės, velvetinės kelnės