kelnėtas reikšmė
Kas yra kelnėtas? kélnėtas, -a adj. (1) K, kelnė́tas (1) Kv, Ms, Slnt, Vb, Sb 1. su kelnėmis: Jau jis buvo kélnėtas, kaip buvo prancūzai J. Lifonas nemažai nustebo sutikęs daktarą čebatuotą ir kelnėtą Vaižg. Jos vaikščioja kelnėtos J.Balč. 2. prk. trumpas, bet storas (apie vyrą): Kelnėtas esi vyrukas, gali šiuos maišus išnešiot ir vienas Lp. 3. su susmauktais bumburiukais (apie siūlus): Prylaipos virsta į kelnès, dėl to ir tokį siūlą kelnė́tu vadina Šts.