vyrukas reikšmė

Kas yra vyrukas? vyrùkas sm. (2) DŽ, NdŽ, KŽ; ŠT128 1. Antz malon. jaunas vyras, pusbernis: Aš ganau karves, o buvau jau vyrùkas, dvylikametis Jrb. Tai vokiečiai mus, tokius vyrukùs, gaudydavo Ss. Jis jau visas vyrùkas Snt. Eikit, vyrùkai (rezistentai), iš čia, – rodžiau, kur Nemunas Brb. Aš dar tada vyrùkas buvau Bgt. 2. Grš pusbernis, samdinys: Keturis metus aš išdirbau už vyrùką pas Jurgį Martišių Šk. Baigęs išėjau tarnaut per vyrùką Slv. 3. LTII437, BTŽ bot. kuokelis: Vyrukai yra ženklais gimties vyriškosios P.

vyrukas sinonimai