supūti reikšmė
Kas yra supūti? supū́ti intr., sapū́ti Zt 1. BPII8, SD290, H, R, K pavirsti puvėsiais, sutrūnyti, sudūlėti, sutrešti, sugesti; pūvant sunykti: Paminėsi, vaike, supùvusią mañ, kad gerai aš tau sakiau Trgn. Žemelėj būsi, greitai supūsi, ir mažus vaikelius jauna pravirkdysi KrvD159. Taip iš jo nieko nebėra: supùvęs kaip senas pūzras Lnkv. Pūsras yra medis supùvęs, nekaitrus J. Po medžiais pirmiau stogas supūsta Dkš. Supùvęs buvo kluonas, ir sudeginau Nmč. Lentos jau pairę, supùvę Dbč. Ten ano tie budinkai buvo jau supùvę Pp. Siūlas greita supū́sta Azr. Apsidarė tais supùvusiais drobužiais i lauka (laukia) Brs. Sniege drabužiai nesupū̃na, o šiltai vandenė[je] supūna, pamarguo[ja] Lkv. Net pajuodę dobilai, kap supùvę Vlkv. Pūsta šienas, supùs Pb. Šiemet agurkai išdvėsė, pamidorai supùvo – nebėr tolko viškai Kp. Tai supùvę bulvės, kai mielės Mrj. Žemumosa visa sùpuvė Sn. Ale subuvo supùvo visas derlius Ssk. Paršiokas supùvo subuvo – druskos nebuvo Antr. Išturėt reikia, kad ana (varškė, į kubilą pilama) nesupūstum̃ Pb. Patepa patelnią su supùvusiuo sviestu Kp. Supū́sta [kiaušinis], kuris kliuka Nmč. | Nesupū́s sniegas danguj, nemislyk, turės išsisnigti (sakoma, kai žiemą nesninga) Lkv. Miegtpuvys – kurs miegta lig supū́damas (dieną naktį) Als. ^ Ema lygiai supùvusiom rankom! Žiūrėk, kad nenulėkt! Skdt. Geras obuolys supuvusio nepataiso, supuvęs gerą pagadina KrvP(Ds). Nuo supuvusio obuolio genda sveikas Tsk. Netaisysi stogą – supus, neparemsi namų – sugrius TŽV625. Dėl manęs tai ten gãli būti ir supūti – aš neimsiu Lnkv. Kur mano bus, ir po velėna nesupus Skdt. Kas buvo – supuvo! Knv. Kad tu sudžiūtumi, kad tu supūtumi, toks muno piršlelis, kam tu muni išpiršai? D45. Jūs čia būkit ir supūkit, aš eisiu namų žiūrėti ir namų penėti (sako rugiai rugienai) LTR(Brž). Šlapias ir šlapias, niekad nesupūsta (liežuvis) LTR(Mrj). Diena naktis guli, niekad nesupūva (akmuo) LTR(Sem). Kas nesupūva po žeme? – Vardas B. Mesk į vandenį – plauks, kask į žemę – nesupūs (anglis) Sd. supùvusiai adv.: Bulvės genda kietai, nesupuvusiai Šts. ║ prk. nusmukti, sugesti, pakrikti: Keliaklupsčiavimas prieš supuvusią buržuazinę kultūrą (sov.) sp. Minkštakūnišku ir supuvusiu savo liberalizmu jūs išpaikinote žmones (sov.) J.Balt. 2. prk. pasidaryti netikusiam, sumenkėti, susilpnėti, sukriošti: Tas meistras jau supùvęs Lkč. Senis jau visai supùvęs, negi be jam ženytis Mžš. Supùvę bobos randa diedų (vyrų) Dglš. Tokios supùvusios bobos, su lazikiums eina Krš. Besu supùvusi, tiek negaliu besiūti Lkž. Kap tik pavakarys, tai jau aš ir supùvęs (apimtas miego, nieko nebegaliu) Grv. Supùvusi galva, ale padirbau Užv. Gavo tokią supùvusią mašiną Dbk. Kad jis būt mokytas, tai jis būt nesupùvęs (išmintingas) Plv. ^ Tu ir supū́si – galvočium nebūsi Ml. 3. prk. sunykti, pražūti patekus į nepakeliamas sąlygas: Ar mano rūsyse supūti panorote! V.Krėv. Tu man supūsi kalėjime, jeigu atvirai neprisipažinsi! rš. ^ Papuolei ton peklon, tai ir būsi, lig supū́si Ds. Aš gyvas supùvęs nuo ligų ir vargų visokių Prn. ◊ supùvęs dvylẽkis (skatìkas) menkas daiktas, niekas: Bet iš jo neišbiro nė supuvusio dvylekio: žemaitis tyčia šį (puodą) tuščią buvo pakabinęs P.Cvir. Jo darbas nevertas supùvusio skatìko Jnš. \ pūti; apipūti; atpūti; įpūti; išpūti; nupūti; papūti; perpūti; piepūti; prapūti; pripūti; supūti; užpūti