supūtimas reikšmė

Kas yra supūtimas? supūtìmas sm. (2) 1. → supūsti 2: Gal supūtìmas vėjo, sakau, maž pereis Imb. Mane mokė mano senelė užkalbėjimų nuo vėjo supūtimo, kada suka ir tampo veido raumenis LTR(Aln). 2. → supūsti 3: Jiems kūno augimas ir nykimas rodėsi jei jau ne panašiai kaip smėlio supūtimas į krūvą ir vėl nuvarymas, tai kaip atsiradimas chemės junginio ir iširimas Vd. \ pūtimas; apipūtimas; atpūtimas; įpūtimas; išpūtimas; nupūtimas; paputimas; perpūtimas; prapūtimas; pripūtimas; supūtimas; užpūtimas