atpūtimas reikšmė

Kas yra atpūtimas? atpūtìmas sm. (2) 1. SD209, Sut, N → atpūsti 1. 2. refl. → atpūsti 7 (refl.): Žygiavome ne kažin kaip greitai: su sustojimais, su atsipūtimais rš. Žalnieriai be atsipūtimo brido per smiltį rš. \ pūtimas; apipūtimas; atpūtimas; įpūtimas; išpūtimas; nupūtimas; paputimas; perpūtimas; prapūtimas; pripūtimas; supūtimas; užpūtimas