pūtimas reikšmė
Kas yra pūtimas? pūtìmas sm. (2), pūtimos refl. ind. 1. SD39,399, H163, R, Sut, K → pūsti 1: Siūruoja nendrelė vėjelio pūtimo, tu dejuosi, sesutyte, bernelio barimo LTR(Aln). Neklausyk, brolutėli, vėjelio pūtimo, nė susiedėlių neviernų žodelių LTIII425. Pūtimas vėjo SD285. Jei vėjo pūtimas (perpūtimas), tai pagis Ėr. ^ Neklausyk kožno vėjo pūtimo NžR. 2. KI3, LTR(Prl) → pūsti 3: Per tavo pūtimą atsivėrė ... strovės BB2Moz15,8. Ir pūtimu nosies tavo susirinko krūvon vandeniai Ch2Moz15,8. Vėtyklė tura vienokį pūtìmą, o vė[ja]s ne: antput ir vėl atleida Šts. Mes jo dvasės pūtimą pajutom Ns1848,3. ║ degimas, žiebimas pučiant: Ar pareisi ant žiburio pūtìmo? Sdk. Parvažiavo žiburių pūtimè An. Ugnies gauti galima buvo tiktai žarijų pūtimu K.Būg. 3. → pūsti 4: Iš trūbų pūtìmo gavo grobų slogas Krš. Iš trūbų pūtimo aš kosu Gršl. 4. → pūsti 5: Toks jo pūtìmas, lyg kelias naktis nemiegojęs Ds. Gana tau šito pūtìmo – eik pagaliau darban Nč. 5. → pūsti 6: Stiklo pūtìmas KI547. 6. → pūsti 7: Ligoniai dažnai skundžiasi vidurių pūtimu rš. | refl.: Plaktas kiaušinis turi pūtìmąsi Rm. 7. R314 garsus kvėpavimas, šnarpštimas, šnopavimas. 8. refl. → pūsti 9 (refl.): Iš to pūtìmos sena merga paliko Krš. \ pūtimas; apipūtimas; atpūtimas; įpūtimas; išpūtimas; nupūtimas; paputimas; perpūtimas; prapūtimas; pripūtimas; supūtimas; užpūtimas