pūtinti reikšmė

Kas yra pūtinti? pū̃tinti, -ina, -ino 1. caus. pūsti 1: Būč baltai išskalbusi ir aukštai padžiausčiusi, kur vėjelis pūtino ir saulelė džiovino JD452. Vėjelis pūtino, smilteles dulkino LTR(Srd). Žemuogėlę vėjelis pū̃tino, našlaitėlę bernelis kalbino (d.) Pnd. 2. tr. leisti atsipūsti, vėduoti: Pū̃tink, kol atpūtinsi arklius, ilgai važiavęs J. | refl.: Pū̃tinuos ant vėjo Šts. Matyt buvo gūžį jau prisikrovęs [gandras], nes pavaikščiojęs neužilgo (= netrukus) atsistojo ant vienos kojos, ramiai besipūtindamas šiltu vėjeliu LzP. \ pūtinti; apipūtinti; atpūtinti; išpūtinti; nupūtinti; papūtinti; supūtinti