vėduoti reikšmė

Kas yra vėduoti? vėdúoti, -úoja, -ãvo Rtr, NdŽ, KŽ, JT50, DŽ2, LKKIX207(Dv), vė́duoti, -uoja, -avo K.Būg(Lkm); LL272, L 1. intr. mojuoti vėdinantis: Su skepeta vėdãvo Slm. | refl.: Tik vėdúojuos visa panosine, karšta baisiausia Klt. Išsiėmusi iš lakuoto rankinuko nosinėlę ėmė šluostytis, vėduotis J.Paukš. Buvo tai toji pati moteriškė, kuri autobuse taip smarkiai ir kvapniai vėdavosi A.Vaičiul. 2. tr. vėsinti, šaldyti, gaivinti: Šilto pavasarinio oro vilnys iš lėto vėdavo sušilusį jo veidą V.Piet. | refl. tr., intr. LL272, Rtr, NdŽ, KŽ: Vėdúojuos patssavęs, ir nekaršta Trš. Jis nosine vėdavosi prakaitu nurasojusį veidą rš. 3. intr. VĮ mosuoti, mojuoti: Kasnykai vėdúoja kap vėjas Pls. Vėjelis skystesnis vėdavo medžių lapais, atgaivino suvytusias žoleles Žem. Kašėtienė tiktai plest plest rankomis vėduoja, dirvono purvyne iki kulkšnių įsmegusi, žodžio pritrūko rš. [Atsisveikindami] vėdavo vargšeliai (vaikai) skepetukais Pt. Užsidegus trobai, žydai paėmę paprastos duonos su druska, apėję vėduodami rankoj ir pasakę: – Daugiaus nebedegs LMD(Sln). Sparnais vėduoja Sml. Gilumoje, maurų ir dumblų padermės karalijoje, kartais blykstelėdavo savo balta papilve aukšlė, vėduodama uodega A.Vien. | Vėdúos paėmę [paklodę] už dvijų galų Všv. 4. tr. judinti, plaikstyti, plazdenti: Ans drabužį vėdúodamas eina J. Vėjas priejuostę perdėmui vėduoja A1885,44. Šilkelių skarelę vėjelis vėdãvo, an baltų rankelių žiedelis žėravo LTR(Pns). Vėjelis šiūruoja, rūbus vė́duoja Rod. Ėmė vėjas vėdúotie šakas Dv. Tas kirvis vis kukum kukum kukum – vis jau vėjas vėdúoja (ps.) Žrm. Panelė sėdi, galvą šukuoja, plaukus vėduoja LTR(Šr). Diena buvo mėlyna, o vėjas pūtė ir vėdavo dvišaką Ramanauskų dėdės barzdą, net miela pažiūrėti! A.Vaičiul. Vėjas švilpavo, stvarstė kepures, vėdavo ir kėlė laisvesnį drabužį V.Bub. 5. intr. judėti vėjuje, plevėsuoti, plaikstytis: Vėdúoja karūna, skvernas J. Vėjelis pūtė – nevėdavo, saulutė kaito – nebaltavo LTR(Mrj). Prabėgo vasara ir atėjo ruduo su voratinklių gijomis, plaukiančiomis oru ir vėduojančiomis ant tvorų, grumstų, rugienų A.Vien. | refl.: Knibždėjo žmonių ir vėdavos margos vėliavikės A.Vaičiul. Algerkos skvernai vėdavosi šonuose lyg sparnai LzP. 6. žr. vėdinti 1: Kai plačios kelnios, tai vėdúoja Slm. | Kanda kanda šitą grįžtę [pažabota išputusi karvė], teip kaip ir vėdúoja [vidurius] Alz. Šuo atsitūpė ir iškišęs liežuvį vėdavo rš. 7. tr., intr. varstyti: Nevėduokit tų durų be reikalo, musios eina Trgn. Kam tu iš vientaro vėdúoji durimi, dabar jau ne vasara Arm. \ vėduoti; apvėduoti; atvėduoti; įvėduoti; išvėduoti; nuvėduoti; pavėduoti; parvėduoti; suvėduoti

vėduoti sinonimai

Ką reiškia žodis vėdutis? Visi terminai iš raidės V.