varstyti reikšmė

Kas yra varstyti? 1 várstyti, -o, -ė tr. K, Rtr, P.Skar, DŽ, KŽ; L 1. D.Pošk, BII172, N, M, LL111, Š, OGLII389, NdŽ iter. verti 6: Maustyk ant virbalų, mietų, o várstyk ant siūlų, šniūrų lapus J. Ant tokio plono siūlo vársto karolius, dėl to i nelaiko Kv. | refl. tr. Š. 2. dygsniuoti, daigstyti (siūlus): Pirmyn ir atgal adatos várstomi siūlai NdŽ. Várstomoji adata I. Kad jau seniai dėvėtos suknelės varstomieji siūlai tebėra, tai sakoma, kad dar nesumokėta LTR(Ktč). 3. NdŽ, Kv, Pc veriant rišti (batus): Varstomieji aulinukai KlK49,23. Boba čeverykų nesuslenkdavo várstytie Dglš. Šiandien jau nebemisliau eit, jau kojas (batus) vársčiau (atraišiojau) Slm. | refl. tr. NdŽ: Staiga vienas, kaip jį mokė mama, pritupia ir pradeda varstytis batelius rš. 4. NdŽ, Rk, Rm, Tr, Ar kalbant maldas leisti per pirštus (rožinio karoliukus): Vársto vársto [rožinį], o gero kaip nė[ra], teip nė[ra] Upt. Ražončių vársto i vársto kas diena, o blogesnės nėr visam sviete Ml. Senoji Dryžienė varstė rožančių geltonais kaip grėbliadančiais pirštais M.Katil. Bažnyčios pavėsyje suklaupusios poteriavo, varstė ražančius močiutės sengalvėlės A.Vien. 5. Š, OGLII389 iter. verti 1: Várstė várstė man adatas Drsk. Po nagais várstė adatas saugume, die! Drsk. 6. NdŽ iter. verti 3: Šarūnas, pakėlęs peilį, atsirėmęs į medį, varsto piktai žievę V.Krėv. Širdis várstė, galvas skaldė, krūtines suardė (d.) VšR. Jaunuomenė girėse vilkus, briedžius, kurius antnokusius, ragotinėms varstė ir šunimis siundė S.Dauk. Adata varstoma lašinių B. | prk.: Lietus pylė kaip iš kibiro, žaibai varstė dangų kryžiais TDrVI27. Tokios mintys várstė mano smegenis NdŽ. Mažos, guvios akutės nekviestą svečią varstė nuo galvos iki kojų J.Mik. Liežuvis baisus – vársto širdį kaip peiliais Krš. Vaikų žodžiai širdį kaip su peiliais vársto Krš. Į kieno kaktą taikoma akmenimis, kieno širdys žodžiais kaip peiliais varstomos! Žem. [Amžinos prapulties] kalinė[je] ugnis ana kiaurai par visus jūsų vidurius kaip antai varstyte varstys P. | refl.: Pirmu vilyčiomis varstės, paskui kardomis skardės S.Dauk. ║ prk. rodyti, kaišioti: Bjauri marti, kad špygom tėvą vársto Alv. | refl.: Kap jie šoka – špygom várstos Ūd. 7. iter. verti 4: Šaltis, virpulys, dyguliai, skausmai varstė be paliovos Žem. Sirgsu – šalčiai vársto Rdn. Sergu – pradėjo várstyti skausmai Užv. Tokį skausmą turiu – vársto muni užeidamas Nmk. Kaži kas mani tokie smilkuliai vársto Jrb. Nors diegliai varstytie varstė jo strėnas, tačiau senis nepaisė, pakrūmiais nuspūdino už kluono ir apsidairė A.Vaičiul. Diegliai šonuose vársto K.Būg. Ne kartą gumbas mani varstė ir galva skaudėjo M.Valanč. Vársto pilvą skausmai, a būs koks vėžys?! Krš. Diegliai vársto poširdį Rod. Jau mergelei sopuliai širdį vársto (apie įsimylėjusią) Krš. ^ Ir kalbu, ir juokiuosi, o vidury širdį lyg varsto kas, lyg ten katės draskosi V.Krėv. | impers.: Vársto vársto kap dygliu Dg. Širdį kai ugnia vársto (diegia) Al. Tarytum peiliais širdį vársto Ign. Vė[ja]s partraukė – o vársto, o vársto par galvą End. Galvą vársto kaip su peiliais Krš. Ka susikrenkėju, ima várstyt krūtinę kai peiliais Sk. Várstyt koją ima, kap atsigulu Drsk. Va šituos daiktus, apie kulnalius, vársto koją kai peiliu Klt. | prk.: Jos juokas mane varstė lyg peiliu J.Mik. várstomai adv.: Koją sopa várstomai Vrn. várstytinai adv.: Šaltis várstytinai varsto, jau sirgsu Krš. 8. R, MŽ, KBII172, N, M, Š, OGLII389, Skp, Prl, Al, Up, Vkš iter. verti 8: Po kambarius vaikščiojo daugybė tarnų ir várstė einantiems ponams duris NdŽ. Kam várstai duris be reikalo?! J. Nevárstyk durų bereikalingai Erž. Nevárstyk durių – i taip šalta troba Varn. Naktį kažin kas vársto duris, rekina triobos[e] Šmn. Aš išjosiu šitam rudenėly, nebvarstys’ svirno durelių NS943(Ppl). Atsisveikyki savo tėvelį, jau nebegrįši į jo dvarelį, jau nevarstysi jojo durelių LTR(Plv). Duoną kepant nereikia durų várstyt – suskils Pnd. Nevarstyk vartelių, nelodyk šunelių (d.) Prng. Girgžda varstoma spinta, bilda stumdomos kėdės rš. O kam tu várstai skryneles, kam rėžai baltas drobeles? (d.) Kl. Tu tę bevárstysi margąsias skryneles (d.) Jnk. Teresyte, dukteryte, kas kamarą varsto? NS1380(Vb). Neduok valią švogerėliams stonelės varstyti, žirgelį jodyti LTR(Kt). | Vėjas langines vársto NdŽ. Vėjas dureles vársto Sb. | Varstomosios ląstelės – dvi abipus žiotelės angelės esančios ląstelės, kurios reguliuoja angelės pravirumą BTŽ258. ^ Vargas visų duris vársto Dkš. | refl. Š, NdŽ: Durys várstos kaip ant lisorų Kp. Pradeda durys várstytis – ir užušyla sklepas Slm. Várstos dures dažnai, tai musių prieina Klt. Dukteryte, Teresyte, ko durelės várstos? VD273. Su virvele pririši [krepšio] dangtį – ir várstos Svn. Skrynelė pati gražiai várstosi Rm. 9. daug kalbėti, šnekėti: Aš jam várstau žėdnadien, ale nesupranta Slm. Pulkas kai sustoja, tai ir vársto Slm. Ką čia várstai (pliauški), sakyk, kaip iš tikrųjų buvo Rs. 10. refl. pers. ir impers. Š, NdŽ mišti, trikti (apie protą). ◊ akimìs várstyti(s) įdėmiai, atidžiai, skvarbiai į ką žiūrėti, nužiūrinėti, žvilgčioti, skersakiuoti: Ar iš patikimo, ar ne taip akim̃s vársto Krš. Akimìs vársto muni, sėdu kaip an adatų Lk. Ta vársto jį akim̃s nuo galvos iki kojų Jrb. Ans tik akimìs mergas vársto – toks y[ra] išdykęs Kv. Varstys mane akimis, šaudys žodžais Žem. Žentas varstos akimis nepakęsdamas anytos J. Visi čia mus akim̃ vársto Mrj. Numano, kaip pažįstami ir nepažįstami varstys ją dabar akimis, kam ji išdrįso eiti prieš visų nusistatymą Pt. dantìs várstyti šypsotis, šaipytis: Ne su visais ji tokia meili, reikia pripažinti. Savo vyrui dantų nevarsto M.Katil. (kieno, kokias) durìs várstyti nuolat, dažnai lankytis kur, pas ką užeiti, svečiuotis: Durìs liuob ubagai várstys Rdn. Ji čia mano dùrų nevárstys! Dkš. Ana jau pradeda po mėnesio laiko pašto durìs várstyti Žd. Várstysi svetimas durès – nueisi pizulais gerdamas Krš. Niekas man dùrų nevárstė, nebuvo man kavalierių Šmn. Arešto dùrų nevársčiau Rš. Aš nevársčiau krautuvės [durų], aš namie viską auginau Sdb. O aš nemėgstu varstyti svetimų durų K.Saj. Dažnai bažnyčios durų nevarstyk – ne daržinė! LTR(Pšl). Bažnyčia – ne tvartas kasdien várstyt dùrys! Krok. (kieno, kam) šìrdį várstyti 1. ką skaudinti, žeisti: Nenoriu várstyt širdiẽs savo bobai Dglš. Tavo žodeliai ir kalbelė varsto mano širdelę LTR(Brt). 2. kelti nerimą, jaudinti: Rūpesčiai širdį vársto Šk. Varstomas širdį rūpesniais, jis be parglito dejavo S.Dauk. šìrdį vársto skaudu, sunku: Šìrdį vársto, kaip tie muno vaikai vertas Varn. Tėvams šìrdį vársto, jei koki marti Šts. varteliùs várstyti nuolat lankytis: Mano vaikai nevárstis tavo vartė̃lių! Vrn. žiáunas várstyti menk. kalbėti, šnekėti: Varstyk žiaunas, kol į cypę įmesiu J.Marc. Tu nagas – ne merga. Tuščiai tik žiaunas varstau M.Katil. žõdžiais várstyti Sd įžeidinėti: Vársto muni žodžiais, baras – nebgaliu būti Akm. Su dalia parėjusi būtų mus žodžiais bevarstanti, o ant šios ką išrasi? Žem. žvil̃gsniais várstyti įdėmiai, atidžiai žiūrėti, skersakiuoti: Seniai panarinę galvas tylėjo, o jaunesnieji įžūliai iš padilbų varstė žvilgsniais prievaizdą ir vaitą V.Myk-Put. Aštriais savo žvilgsniais, piktomis akimis Dovydienė varstė pakarčiui kiekvieną namiškį Vaižg. \ varstyti; apvarstyti; atvarstyti; įvarstyti; išvarstyti; nuvarstyti; pavarstyti; pervarstyti; pravarstyti; privarstyti; suvarstyti; užvarstyti
2 varstýti, var̃sto, var̃stė žr. vartyti.