karūna reikšmė
Kas yra karūna? karūnà (l. koruna) sf. (2) 1. K, N, R233 metalinis galvos papuošalas; monarchų valdžios simbolis; vainikas: Bet sostai ir karūnos subraškėjo T.Tilv. Mažgi karūnà nenulėks? OZ23. Atstačius karalių nu valdžios ir nu karūnos S.Dauk. Parneš žirgelis karaliaus karūną, mano trumpą manderėlį JD1078. Karūna karališka SD105. Karūnà iž erškečių pasmerkia visas pompas, lapumus ir niekus tavus DP178. ^ Ne karalius, o karūną nešioja (gaidys) Ant. 2. mergaičių galvos papuošalas, padarytas iš lankelio, aptraukto raštuota medžiaga: Jauna būdama, nešiojau karūną su ilgais kasnykais Kp. 3. SD70 mūro karnizas, atbraila. 4. N pakaušyje praskusta vieta, tonzūra: Buvo praskutę ir karūną, ir pabėgo iš seminarijos Dr. 5. SD26, K, N, M vėliava (ppr. bažnytinė): Karūnas nešė aplink bažnyčią Yl. Karū̃ną kark ant aukšto stiebo arba ant koto J. Kariaujant su turkais, atėmiau jų pulko karū̃ną Žg. Karaliai pergalėtojui karūnas davinėjo M.Valanč. Raitelių karūna R337. Kuskužėlėms karūnėlės taisytos JV23. 6. R nedidelis būrys žmonių. 7. SD105, Gmž bažn. tokios giedamos maldos, „karunka“. 8. LBŽ, P bot. augalų gentis, margutė (Fritillaria). ◊ karū̃non eĩti (išeĩti) sektis, pasisekti: Tavo tas darbas karūnon deltai išėjo An. Šiemet viskas eina karūnon Tj. Būt išeję gerai karūnon, o dabar tai kas gi Ds. karūnà nenukrìs raginant nevengti ko: Karūnà nenukrìs, ka pašersi kiaulę Rs.
karūna junginiai
- Jungtinė Šventoji Karūna