užpūtimas reikšmė

Kas yra užpūtimas? užpūtìmas sm. (2) 1. → užpūsti 1: Jonas ir gulbė išgirdo žemės drebėjimą ir pajuto šalto vėjo užpūtimą BsPIII46. 2. → užpūsti 5: Ar nežinai kokių žolių nuo vėjo užpūtìmo? Ėr. Užpūtimu retai miršta, ale ilgai serga Vp. Nuo vėjo užpūtìmo kojas sutraukia, galvą, rankas Klt. \ pūtimas; apipūtimas; atpūtimas; įpūtimas; išpūtimas; nupūtimas; paputimas; perpūtimas; prapūtimas; pripūtimas; supūtimas; užpūtimas