vėtyklė reikšmė
Kas yra vėtyklė? vėtỹklė sf. (2) KII149, K, LsB500, Rtr, LVIV571, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, OGLII138, Vdk, Všt, Ppr, Žl, Bsg, vėtyklė̃ (3a) Š, OG155, NdŽ, KŽ, LKKXI155(Zt), Žrm, DrskŽ, Azr, Grv, Btrm, Nmč, Sb, Akn 1. SD1114, SD366,396, Q632, R, R303,406, MŽ, MŽ406,547, D.Pošk, Sut, I, N, RtŽ, M, L, LL277, DŽ, LzŽ, PolŽ44, Krm, Dbk, Kvr, Pns medinis semtuvėlis javams vėtyti, bertuvė: Su vėtyklè vėtyk javus J. Vėtỹklę rankon ir svaido tuos grūdus Kli. Nebuvo nei tų varpų, nei nieko, te šiteip su vėtyklė̃m siaučia siaučia Ppl. Prisisems vė́tyklę – neša, barsto – negaliu žiūrėt Dkš. Vėtyklė̃ kap kultuvė, liš iškrimsta lygiai lovytis Lz. Tokia vėtyklė̃ medinė kap kaušas Dg. Liepinė vėtyklė̃ tuoj gera, kad lengva Dbč. Pasima tokią šiūpelę – vėtỹklę ir meta [iškultus javus] prieš vėją PnmŽ. Su vėtyklè iš vieno daikto į kitą pila, atsiskiria pelai nuo grūdų Snt. Vėtyklė̃m vėto sėmenis, ir dar̃ turim tas vė́tykles Vlk. Ten tokia vėtyklė̃, iš rankos ir vėtė, geresnis – toliau bėga, mažesnis – arčiau Aps. Seniau da vėtė, vėtyklùkė padaryta iž medžio Sn. Vėtykláitė padaryta ir su ta vėtykláite pildavo grūdus Vlk. Tokia buvo vėtyklẽlė, nu tai ite i vėtai Dsn. Vėtykliõtė Ds. | prk.: Kristaus rankoje yra vėtyklė, ir jis savo planą šluos ir kviečius susems ing savo aruodus BPII241. Kurio vėtyklė yra rankoj jo ir pravėtys aslą savo Ch1Mt3,12. To rankoje yra vėtyklė, ir jis šluos savo klojimą NTLuk3,17. ^ Barzda didelė kaip vėtỹklė Ėr. Vaikelį ėmė minkštai, moteriškai, prabildamas gražius maloninamus žodžius, glaudė į save abiem didelėm kaip vėtyklės saujom už pakalio ir už nugarėlės Vaižg. Rulys atsargiai, it kokį dūžtantį daiktą, paėmė vaiką didžiulėm plaštakom – kaip vėtyklėm J.Paukš. ║ jame telpantis kiekis: Pasėmiau vėtỹklę javo LKKXXIX45(Lz). Tais metais miežių tik vėtyklę pasėjom Rm. Porą vėtyklių inpilk arkliui Lkm. Pasiėmė vėtyklę žirnių ir užpylė tam velniui LTR(Šil). 2. DŽ, NdŽ, KŽ, Dv, Krok arpas: Kruopų vėtyklė ŽŪŽ114. Sietinėse vėtyklėse malinys sijojamas ir vėtomas LTEVII216. 3. NdŽ, Slnt, Gršl reto audimo drobulė pašarams nešti: Vėtỹklė daržinėje nuo bulviakasio po žemėmis paliko GK1939,26 (A.Sal). Vėtykles išausti mokėjo by kas, bet tu išausk drobę Bržr. 4. E, NdŽ prk. platusis plunksnos paviršius (vexillum): Plunksna susideda iš stiebo ir dviejų vėtyklių T.Ivan. 5. prk. blakstiena: Josios ilgos vėtỹklės LzŽ. ◊ vė́jo vėtỹklė Snt, Slv, Erž vėjavaikis, padauža: Kur jis ten pabus, toks vėjo vėtyklė Stak. Ana tokia kai vė́jo vėtỹklė – į tėvą Jrb.