kultuvė reikšmė
Kas yra kultuvė? kultuvė̃ sf. (3a) DŽ, NdŽ, kùltuvė (1), kultùvė (2) NdŽ 1. SD89, R, MŽ529, K, M, Brž, Klov, Sv, Šlv medinė lentelė su kotu skalbiniams daužyti velėjant: Paimk kùltuvę ir išvelėk drapanas Kp. Taip ištarusi, ji tuojau pas upę nušoko ir jo pridergtas buksvas su kùltuve skalbė K.Donel. Gero medžio reikia, kad būt stipra kultuvė̃ Sdk. Kultuvė̃ mušti skaras (skalbinius) Dv. Mano senelis kad padirbdavo kùltuves – net malonu velėti Mšk. Beskalbant žlugtį, kùltuvė nuskilo Krkl. Mes skalbiame skalbinius su kultuve Vdk. Prieina – tik vienos kùltuvės velėja Dglš. Norint gerai išskalbti, reikia gerai su kùltuve išplakti Plt. Kultuvė padaryta iš vieno pagalio Jrb. Plonos drobelės, vario kultuvelės D29. Oi, liks dar mano trys plonos drobelės, klevinės kultuvėlės Vrn. Ji skalbė ma[n] marškinužius be vandens, be muilo, be kultuvužės LB55. Užtat dantys balti, dideli kaip kultuvės Žem. Pievose yra labai didelių varlių – kap kultuvės Vrb. Kap supini, tai kap kultuvė̃ kasà Pls. Eglė pamatė, kaip gerą kultuvę, pamatinę besiraitant (ps.) J.Jabl. Kultuvė nei verpėja, nei audėja B. ^ Maža maža trobelė, pilna kultuvẽlių (burna ir dantys) Kv. Pilna klėtatė baltų kultuvaičių (burna ir dantys) KlvK106. Maža maža kamaraitė, pilna pilna kultuváičių BsM. 2. K, Rod kočėlų rantytoji dalis, rumbė, rintė: Su kultuve skalbk ir kočiok drabužius J. Ant kultuvė̃s ištryniau marškinius Vkš. Kočiodama smarkiau su kùltuve padaužk Vkš. Kočėlas – ant kurio vynio[ja], kultuvė – su kuria kočio[ja] Gršl. 3. Lz žr. kultuvas 2: Dar XIX a. antroje pusėje visoje Lietuvoje linų galvutės buvo kuliamos medinėmis kultuvėmis; tai rąstgalys su kotu; kultuvės galvos ilgis maždaug 30–35 cm, plotis 10–12 cm, storis 5–8 cm, koto ilgis 10–12 cm rš. Kultuvė̃m nukulia linus Rmš. Pasidarė kultuvę rugiam kulti Upn. Linus kuliam su kultuvė̃m Brš. 4. spragilo kotas, siaustuvė: Pasidaręs tas velnias tokį spragilą: vieną sparą pasiėmęs kultuvei, o antrą – buožei prisirišęs BsMtI34. 5. spragilo buožė: Vos kelis kartus spragilu sumušiau, kai kultuvė̃ nutrūko Žvr. Kùltuvę rado, ką kuliam Aps. Ąžuolinė kultuvė̃ gerai kulia Slk. Kultuvė padaryta iš ąžuolo Užv. 6. prk. maža, menka moteris: Aš tau sakiau, kad nepasidaboju tos kultuvė̃s – ką aš su ja veiksiu! Slk. 7. scom. prk. apsileidęs, tinginys žmogus: Man tokių kultuvių nereikia – apsieisiu ir vienas Kp. Prapulsi tu su sa[vo] itąj (šita) kultuve Arm. ◊ laũmės kultuvė̃ toks plūdimas: Ta laumės kultuvė ten dar vaikščios! Vs.