atpūsti reikšmė
Kas yra atpūsti? atpū̃sti, àtpučia, àtpūtė 1. intr. pučiant priartėti (apie vėją): Atpūtė šiaurės vėjas, nupūtė vainiką KlvD127. Atpučia šiaurus vėjas: laužys tau žalias šakeles DvD110. Atpūsk, vėjelis, nuo rytelių, atnešk man kardelį nuo tėvelių NS1060. | refl.: Iš lauko atsipūtė šviežesnis oras I.Simon. Atsipūtė šiaurys vėjas, nuput vainikelį KlpD110. Atsìpūtė vakarinis vė[ja]s, must vėl būs lytaus Vvr. 2. tr. pučiant atnešti, atvaryti (apie vėją): Mūsų dulkių net vėjas namo neatpūs – mes nuėjome baisiai toli S.Nėr. Kaip reiks, ant tavo lauko lietaus atpūsu, o kaip nereiks – nupūsu BsMtI137. Kaip tik tas myžalinis (vakarinis) vėjas atsisuka, tuoj lytaus àtputa Šv. Atpūsk, vėjeli, giedrią dienelę LTR(Pnd). | prk.: Ir atapūtė vėjas pirmas graudžias žinias nuo Liškiavos šalies V.Krėv. Kokis dabar vėjas tave atpūtė (kaip čia atsiradai)? J.Jabl. Iš kažkur tokią mergą vėjas àtpūtė Skr. ^ Nėra vėjelio, kurs neatpūstų dulkių prž. Duona ne vėju atpūsta, bet žmonių prakaitu atkviesta KrvP(Mrk). Geras patarimas ne vėjo atpučiamas, bet doro žmogaus duodamas KrvP(Skdv). 3. tr. pučiant atidaryti, atverti (apie vėją): Atpūsk, vėjeli, svirno dureles, kad pamatyčiau, kad paregėčiau savo mergelę JD713. O kad papūstų šiaurus vėjelis, mažu atpūstų stiklo langelį (d.) Lp. 4. tr., intr. N pučiant įveikti, nugalėti, pašalinti: Užejo šilima, jug neatpū̃si Krš. ^ Dumplėmis vėjo neatpūsi J.Jabl. Dulkės prieš vėją neatpūsi J.Jabl. | refl.: Nepūsk, vėjas, nepūsk, vėjas, ąžuolą, ąžuolėlį, ba nemoka, ba nemoka ąžuolas atsipūsti TDrV206. 5. tr. pučiant atgaivinti: Jei negyva, nebatpū̃ste, galiat nebvargti Krš. Kad paršuką liuobėjo kiaulė piespausti, liuobėjom atpūsti: paršukuo liuobėjom į ausį pūsti Prk. Numirė žmogus – ir numirta: negi atpūsì Trgn. 6. refl. atsikvėpti, atsikvėpus smarkiai papūsti: Tik ligi jis atsipūsdavo iš visų plaučių, sagos iki vienai, lyg pupos nuo sudžiūvusio pėdo, nubyrėdavo žemėn Vaižg. Svečias atsisėdo, protarpiais triukšmingai atsipūsdamas, lyg visą laiką būtų bėgęs rš. Jis lyg ir lengviau atsipūtė, pastebėjęs retėjant atvykėlius rš. | Tiek privalgiau, kad neatsìpučiu Brš. 7. refl. Kos33, J, Trk, Kv, Alv, Sml, Jnšk, Skr pailsėti, atsigauti: Tėveliui laikas ir atsipūsti, juk jau šeštą dešimtį pradėjo A.Vien. Atsipūtęs galėsiu ir stačias pastovėti Pč. Tos dainės tolie užsitęsė, iš tos pryžasties sukilom ir ejom atsipūsti M.Valanč. Kryžeiviai ir kiti krikščionys atsipūtė, ginklą padėdamys S.Dauk. Kruta kaip veršis, neturi kada ir atsipū̃st Ml. Dirbk ir dirbk žmogus, nėr nė valandelės kumet atsipū̃sti Vvr. Sėsk, mažyte, atsipūsime po kelionės Grk. Lai arkliai atsiputa, aš truputelį pavaikščiosiu M.Valanč. Sustokiam, jau ir arkliai nora atsipū̃sti Prk. Tada jis davė velbliūdams atsipūsti lauke miesto BB1Moz24,11. 8. tr. Dglš daryti iškilų, išgaubtą, atsikišusį: Tenai buvo telyčytė, jos atpūsta uodegytė LTR(Slk). | refl.: Tavo ažupakaly rūbai atsipū̃tę Ml. Tai užlopė – tas lopas atsipū̃tęs kai kapšas Skr. Atsipūtusi kišenė rš. 9. intr. Krsn, Ds, Ll šnek. greitai atbėgti, atvykti: Uždusęs atpūtė jis į plytinę su krepšeliu rš. Mergos, šunį pamatę, kad àtpučia kai ožkos Kair. Siratelė insėdo kalmogelėn i atàpūtė namo Prng. ◊ prieš vė́ją atpū̃sti nugalėti, įveikti (galingesnį): Musėlės! atpūsite jūs prieš vėją! Žem. Nieko nepadarysi – a pryš vėją atpū̃si! Krtn. Bet sakyk, Mikėli, ką mes padarysime? Ar prieš vėją atpūsime? I.Simon. úodegą atpū̃sti pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Ejau per beržyną, vėjelis papūtė, o mano bernelis úodegą àtpūtė Prng. Ko vaikščioji kai kalakutas, uodegą atpūtęs Rod. \ pūsti; antpūsti; apipūsti; atpūsti; dapūsti dapučia dapūtė; įpūsti; išpūsti; nupūsti nupučia nupūtė; papūsti; parpūsti; perpūsti; prapūsti; pripūsti; razpūsti; supūsti; užpūsti