atsikvėpti reikšmė
Kas yra atsikvėpti? atsikvė̃pti, atsìkvepia, atsìkvėpė 1. K įtraukti oro į krūtinę, įkvėpti ir iškvėpti: Pilypas atsikvėpė iš visų plaučių S.Nėr. Jis giliai atsikvėpė vėsiu šviesių vasaros prieblandų oru V.Myk-Put. Ir senė toji, nusitvėrus jį už kaklo, smaugia, jog net atsikvėpti jam nėra kuo V.Krėv. Sekretorius dar kartą visa krūtine atsikvėpė J.Dov. | Taip bėgau, kad nei atsikvėpti (kvapo atgauti) negaliu KBI14. 2. DŽ atsidusti: Mergaitė giliai atsikvepia ir įremia akis į neįprastines gotiškas raides S.Čiurl. 3. imti laisvai kvėpuoti po kokio įtempimo: Svečiai lengviau atsikvėpė I.Simon. Jis čia jautėsi galįs atsikvėpti pilna krūtine A.Vencl. | prk.: Visa krūtine atsikvėpė mūsų neprėpiama Tėvynė, pakėlusi neregėtus rūstaus karo sunkumus (sov.) A.Vencl. Traukinys lengviau atsikvepia ir sustoja P.Cvir. 4. R, Š, M, Pbs, Šn atsikvapstyti, atsigauti, pailsėti: Daug padirbom, reikia kiek atsikvė̃pti Sb. Tuotimpo (ištisai, nuolatos, be pertraukos) reikia būti čia, nė atsikvė̃pti negal J. Arkliams sustojus atsikvėpti, Petras užsirūkė Gr. Ateis šventa diena, atsikvėpsim kap priguli Alk. Aš jį tyliai prakalbinsiu ir svirnelin pavadinsiu atsikvėpti nuo kaitros K.Bink. Truputį atsikvėpusi pradėjo rankioti stagarus ir kišti maišan V.Mont. Iš karto negalėjo nė atsikelti, toks buvo silpnas, bet po valandėlės, kai kiek atsikvėpė, atsisėdo rš. ^ Čia mokestys, čia pabaudos visokios – nėr kada nei atsikvėpti (nėra ramybės) An. Dundulis (perkūnas) – ne brolis, kai pavaišins – neatsikvėpsi KrvP(Gd). \ kvėpti; antkvėpti; apkvėpti; atsikvėpti; įkvėpti; iškvėpti; nukvėpti; pakvėpti; prasikvėpti; prikvėpti; sukvėpti; užkvėpti
atsikvėpti junginiai
- neduoti kam atsikvėpti