prikvėpti reikšmė

Kas yra prikvėpti? prikvė̃pti, prìkvepia, prìkvėpė tr. 1. K pritraukti oro į plaučius: Kad sumanyčia, pilnus plaučius prikvėpčia [pušyno oro] Vb. | refl. tr. Slm. | prk.: Ir Piteris savo laiku buvo prisikvėpęs tokio jausmo rš. 2. prk. suteikti ko, duoti, įdiegti: Prašiau, idant mane prikvėptų išminčia ir roda, ką daryt brš. 3. (neol.) lingv. tarti priebalsį su einančiu po jo „h“ garsu, aspiruoti: Prikvepiamas, su priekvapa tariamas LL194. \ kvėpti; antkvėpti; apkvėpti; atsikvėpti; įkvėpti; iškvėpti; nukvėpti; pakvėpti; prasikvėpti; prikvėpti; sukvėpti; užkvėpti