smiltys reikšmė
Kas yra smiltys? smil̃tys sf. pl. (4) NdŽ, Erž, smìltys (1) KGr357, NdŽ; R, R355, MŽ475 1. smulkus smėlis: Parsinešk smìlčių takeliams išbarstyti Ms. Mergos visus takus smiltim̃ nubarsto Šl. Ans (milžinas) prisipylė smilčių̃ pilną šiulšį i nešė marę užpilti LKT139(Prk). Smilčių̃ krūvą nužerti KI24. Smìltys iš po kojų sklysta, skysta KI163. Smiltyse piemenai bulbas kepa – apžeria karštomis smiltimis J.Jabl(Lp). Smiltyse bulbas kepa Mrc. Vaikai saulės atakaitoje smilteles žarsto J.Jabl. Smilčių̃ laikrodis KŽ. Vėjelis papūtė, smiltys sudulkėjo, motulės žodeliai širdelėn priėjo LTR(Dv). Smìltys jo veidelį graužia, vilnys jo plaukelius plauja Sch8. Mergele mano, jaunoji mano, aš tevi palaidosiu ant aukštojo kalnelio, ant aukštojo kalnelio po baltųjų smiltelių LTR(Klp). Toje žemelė[je] baltos smiltelės, ten būsiu be vargelio D20. Pas jus kalneliai smiltužėlių JV322. ^ Akės kaip smilčių̃ pripiltos (graužia akis) Grd. Rodos, kad smilčių̃ pripilta galva Žg. Koks upelis be smilčių? – Ašaros prš. 2. organizme susidarančios nuosėdos, smėlis: Kadugys varąs žvyrus ir smiltis iš šlapinimos indų rš. 3. ugniakuro pelenai: Kap dar su ugnia smil̃tys, tai gali insidegt Pls. Na, vaikeliai, kurkit ugnį: kai pridegs smilčių̃, kepsim bulbas Pls. ║ plėnys: Vėjas neša smiltìs šiaudų sudegusių Pls. ◊ smil̃tys bỹra iš subinė̃s (dùlka iš rūrõs) vlg. apie visiškai seną: Iš subinės jau smiltys byra Sln. Smiltys dulka iš rūros LTR(Klk).