liemuo reikšmė
Kas yra liemuo? liemuõ sm. (sf. MP251) (3a), liemuõj (3a) gen. sing. liemeñs, liemeniẽs, liemenès, líemenio, nom. pl. líemenys, líemens, liemenaĩ 1. R, K kūno dalis nuo kaklo iki kojų, stuomuo: Aure merga, vyras gražaus liemeñs ir stuomens J. Jaunikaičių liemenys sukumpo ant žambiais ir dalgiais S.Dauk. Žmogus laibo liemeñs KII362. Mergužėlė jau užaugo lygų liemenėlį J.Jabl. Prie seselės liemenėlio stovi jauni berneliai (d.) Nm. Geltoni plaukai, raudoni veidai, liemenužiaus patogaus JV418. ^ Mažas liemenelis, didi kepurelė (grybas) LTR(Krtn). Medžio liemuo, akmenio kojos, aukso kepurė (namas) Prng. Liemuo geležinis, uodega lininė (adata su siūlu) rš. Lino liemuo, bitės gėluo, an to liemenio sidabrinė galvytė (deganti vaško žvakė) Ds. 2. K žmogaus kūno dalis tarp menčių ir klubų, talija: O gerėjosi kiemo vyreliai, dėl ko mudvi laibi ant liemenėlio JD828. ║ drabužio dalis, apimanti taliją: Išeiginė pailgintu liemeniu suknelė sp. Per líemenį ankštas Dkš. Liemuo [drabužio] žemai Als. Pasiuvo suknią į líemenį (per liemenį įimtas, susiaurintas) Trg. Pasiuvo jam senoviškai – į liemenį Alk. Apsiaustas į liemenį sp. 3. R, MŽ396,450, K medžio kamienas, stiebas: Liemuo jungia šaknų sistemą su šakomis ir lapija rš. Krūmas neturi liemens rš. Driūtą líemenį turįs KII201. Ir nei vieno líemenio lietuviai nekirtę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę A.Baran. Augo kalnely žal's ąžuolėlis su lygiu liemenėliu JV850. O ką jūs dirbdinste iš muno šakelių, o ką išmislyste ir iš liemenelio? StnD3. Aš esmi toj vynyčioj liemenimi, o jūs vasarūgiai MP93. O pašlovintas tatai vasarūgis, kursai išauga iš tos tatai liemenes MP95. | Ant liemens kryžiaus MT11. | prk.: Ąžuolo liemuo (ąžuolinis pagalys) anksti pribudys, žalia beržo rykštužėlė anksti pribudys (d.) Klvr. ^ Kokis medis, tokis ir liemuo Mrk. Liemuo sausas, lapai žali (apynys ant karties) Jrg. 4. metūgis (vynmedžio): Liemuo vyno medžio SD130. 5. įrankio, padargo pagrindinė dalis: Prie liemeniẽs [žagrės] prisideda dvi ienos Užg. Kirvio liemuõj (dalis tarp ašmenų ir penties arba ir su ašmenimis, tik be penties) Lp. | Segių liemenėlis, kojelė bei įvijos lankelis yra gana platūs, žemo trikampio pjiūvio rš. 6. lingv. žodžio dalis, atmetus galūnę, kamienas: Iš bendraties liemens darome kelias veiksmažodžių lytis J.Jabl. Teip padarytas žodžio liemuo prisiema lankstygalį ir duodasi lankstyti A.Baran. ◊ iš liemeñs ir iš stuomeñs stambus, petingas: Gavo vyrą ir iš stuomens, ir iš liemens Žem. líemenį ištiẽsti 1. greit bėgti: Arklys ištiesė liemenį, ir pramoviau pro kapus Šts. Gerai gavau liemenį ištiesti, kol bepriginiau važiuotą Šts. 2. galą gauti: Taip mušamas arklelis liemenį išties Gršl. vỹno liemuõ SD139 vynmedis: Lytaus vandenį per šaknį vyno liemenes permaino ing vyną DP72. Aš esmi vyno liemuo tikrasis DP603. Atkerta nuog vyno liemenies vasarūges DP605. Bet sakau jums, jog negersiu nuog šio čėso nuog to vaisiaus vyno liemenies BtMt26,29.